Šis burtažodis sukelia šurmulį, padeda laimėti pinigų ar kitų privalumų

Kam žmogui reikalingas kūrybiškumas? Iš kur jis atsiranda ir ar jo galima išmokti? Ar kūrybiškumas mūsų visuomenėje lieka neįvertintas, o gal, priešingai, yra pervertinamas? Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“ šį sekmadienį kviečia pasikalbėti apie kultūrą ir kūrybiškumą.

 Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.<br> Laidos kadras.
 Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“.<br> Laidos kadras.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 6, 2018, 10:00 AM, atnaujinta Apr 6, 2018, 10:05 AM

„Aš manau, kad kūrybiškumas – gamtos duotas mechanizmas, kad žmogus galėtų surasti sprendimą iš bet kokios netikėtos situacijos. Jei žmogus nebūtų turėjęs tokios mąstymo ypatybės, jis vargu ar būtų turėjęs šansą išgyventi“, – kalbėjo verslo konsultantas Darius Radkevičius. 

Tuo tarpu filosofas Kristupas Sabolius, primindamas, kad remiantis banaliu apibrėžimu, kūrybingumas yra žmogaus sugebėjimas mąstyti nestereotipiškai, pastebėjo, kad šis žodis dažnai yra naudojamas netinkamame kontekste. „Mes dažnai naudojame jį kaip burtažodį, maskuodami, kad po juo nieko nėra, arba greičiausiai norima tuo žodžiu, kuris sukelia šurmulį, laimėti pinigų ar kitų privalumų“, – sakė jis. 

Ar tie žmonės, kuriuos paprastai vadiname kūrybingais, yra kažkuo ypatingesni už kitus? Kunigo, rašytojo Juliaus Sasnausko nuomone, to pernelyg sureikšminti neturėtume. „Tie, kurie kasdien verda valgyti ar dirba žemę, irgi yra to paties kūrėjo dovana. Aš nemanau, kad ta kategorija žmonių, kurie piešia, kuria muziką, stato spektaklius ir panašiai, yra kokie nors ypatingai palytėti“, – šypsojosi jis. 

Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigė, kad menininkai, kuriuos dažniausiai suprantame kaip kūrybiškiausius žmones, turi daug bendro su chuliganais. „Chuliganai ir viešosios tvarkos pažeidėjai su menininkais turi labai daug bendro. Labai dažnai nėra taip, kad aplink juos būtų laimingi žmonės: jie drumsčia žmonėms ramybę, jie turi nepriklausyti nuo to, ką apie juos pagalvoja“,  – savo požiūrį dėstė jis. 

„Kūrybinių jungčių“ asociacijos vadovė Milda Laužikaitė teigė, kad vien kūrybiškumo žmogui, norinčiam rasti naujus sprendimus, nepakanka: „Gebėjimas įsijungti vaizduotę ir ją naudoti, bet tuo pačiu atkaklumas, bendradarbiavimas, nuosekli praktika, ir tyrinėjimas arba smalsumas, tai yra, gebėjimas kelti klausimus, ieškoti atsakymų, jais abejoti  – tai labiau nuostatos, nusiteikimas veikti, kurių visuma leidžia žmogui priimti kūrybingus sprendimus“.

Tapytojas Linas Leonas Katinas įsitikinęs, kad svarbiausia visgi yra talentas. „Įkvėpimas yra nesąmonė, bet talentas, be abejo, yra. Ir tai yra vienintelė vertybė: visa kita yra niekalas“,  – kalbėjo jis.

Laidoje  savo mintimis taip pat dalinosi ikonų tapytojas  Georgijus Jakovlevas, mitologas, religijotyrininkas prof. Dainius Razauskas, psichoterapeutė prof. Gražina Gudaitė,  kultūros tyrinėtoja Skaidra Trilupaitytė, filosofas, fenomenologas dr. Aleksej Savin.

Projektą finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Dokumentinė kultūros apybraiža „Kultmisijos“  – sekmadienį, balandžio 8 d., 11 val. per LRT Kultūra kanalą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.