Oskaras Koršunovas: Lietuva rymo ant sprogstamosios sekso statinės

„Visaip apkarpoma ir išskutinėjama kultūra tik erotizuojasi“, – savo feisbuko profilyje pareiškė garsus teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Jis šmaikščiai pakomentavo „valstiečių“ susirūpinimą „priklausomybe nuo sekso“. Pateikiame O.Koršunovo tekstą.

O.Koršunovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
O.Koršunovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Oskaras Koršunovas

Apr 20, 2018, 4:47 PM

* * *

Seime pagaliau imtasi aptarti be galo mums visiems aktualią temą – priklausomybę nuo sekso. Yra manančių, kad šis klausimas – nepakankamai opus, jog būtų iškeltas seimo dienotvarkėje. Kaip visada savo aroganciją skubėjo pademonstruoti opozicija. Konservatorius Antanas Matulas mat neprisiminė tokio atvejo, kad seimo darbotvarkėje būtų svarstoma priklausomybė nuo sekso. 

Jei Antanas Matulas ir į jį panašūs nesupranta ar apsimeta nesuprantą šios problemos pasekmių mūsų valstybei, tai norėčiau jo paklausti, ar žmonės, neturintys sekso priklausomybės, įvykdytų mokesčių reformą per naktį? Nesiimdami spręsti reikalo fundamentaliai mes neišvengsime tokių ir panašių naktinių orgijų.

Ohajo universiteto sociologai nusprendė patikrinti humoristinį teiginį, jog žmonės kas septynias sekundes galvoja apie seksą. Rezultatai nustebino net viską skaičiavusius sociologus. Žmonės apie seksą galvoja nuolat. Daugiau nei apie valgį ar miegą, ką jau kalbėti apie darbą, apie kurį, anot Ohajo sociologų, žmogus visai nelinkęs galvoti. 

Taigi išsprendę sekso priklausomybę piliečiai imtų daugiau galvoti apie darbą ir taptų našesniais mokesčių mokėtojais. Seksualinių priklausomybių turinčių žmonių sąmonę labai veikia išoriniai dirgikliai, kuriuos, suprantama, reikėtų kiek įmanoma eliminuoti. 

Mes jau turime gerą patirtį su alkoholio priklausomybe, kuri, beje, Lietuvoje jau baigia išnykti. Taigi priemonės kaip ir aiškios. Reikia nustoti nuolat reklamose demonstruoti nuogumą ir uždrausti trivialias reklamas: pėdkelnių, apatinių rūbų, tamponų ir taip toliau. Artėjant vasaros sezonui, nustatyti bikinių siaurumo ribas. Jaunimui iki 21-erių uždrausti depiliaciją – tai būtų ypatingai svarbus žingsnis ateinančių kartų auklėjime. 

Neveltui intymios vietos pačios gamtos yra pridengtos, taip sakant – užžėlusios. Jų apnuoginimas yra visiškai nenatūralus. Pavyzdžiui, Skandinavijoje vaikai apie tai šviečiami jau pradinėse mokyklose. Jiems aiškinama, kada ir kur ims želti plaukai, todėl jie nebijo ir net laukia apžėlimo. Ten moterys jau seniai atsisakė depiliacijos. 

Apie paauglystėje patiriamą Samsono kompleksą plačiai yra rašęs švedų psichologas Astridas Lindgrenas. Šia liga sunkiai sirgo Liudvikas XIV-asis. Statydamas Versalį jis įsakė parkuose apkarpyti visus krūmus. Vėliau tai tapo mada, puoselėjama iki šiol. Kaip ir japoniški bonsai.

Depiliacija, kaip ir kastracija, yra giluminė baimė, kuri dažnai virsta nepažabojama aistra ir yra vienas iš lemiamų seksualinės priklausomybės faktorių. Mūsų seimas nuolatos nori ką nors apkarpyti. Net ūkio ministras Bronius Markauskas, kaip žinia, neatsilaikė pagundai „sukultūrinti“ apžėlusius kaimynų žemės lopinius. Šiaip neturintis jokių ydų ir net kavos nevartojantis Ramūnas – ir tas negali atsilaikyti prieš apžėlusias kitų ūkininkų valdas.

Pažiūrėkime, ką savivaldybė padarė su Lukiškių aikšte. Ar galima dar labiau ją apnuoginti? Medžiai išrauti, o naujieji želdiniai užprogramuoti nuolatiniam karpymui. Pažiūrėjus į ją susidaro įspūdis, jog net žolė ten nežels. 

O mūsų Gedimino kalnas? Jis atrodo nepadoriai, kaip bepasuktum. Iš vienos pusės primena depiliuotą, aukštyn kojom apverstą trikampėlį, o iš kitos – Kubiliaus viršugalvį. Į abi puses vilniečiams koktu žiūrėti. Ir tenka vis spręsti dilemą, kaip apeiti depiliuotą siaubūną – iš kairės ar iš dešinės? Tad kalnas, žvilgsnių gėdos grąžtais ardomas, griūna. Šimašiui belieka tik nevalingai šypsotis it ištiktam sekso priklausomybės.

Sekso priklausomybė turi įvairių keisčiausių komplikacijų, kurios atsispindi net tokiuose, rodos, mažai susijusiuose dalykuose, kaip miesto planavimas, architektūra, skulptūrų ar paminklų statymas. Kaip žinia, normalaus paminklo pastatyti mums nepavyksta. Gediminas keistai nuleidęs kardą, Lukiškių aikštėje tai norima iškasti bunkerį, tai piestu pastatyti žirgą. Ką jau kalbėti apie gėdingą vamzdį ar nepamatuotą aistrą statyti dangoraižius.

Bet labiausiai seksualinės perversijos atsispindi kultūroje. Manau, todėl Ramūnas Karbauskis ir ėmėsi pirmininkauti šiai sričiai. Deja, jokių rezultatų nematyti. Visaip apkarpoma ir išskutinėjama kultūra tik erotizuojasi. 

Priklausomybė nuo sekso yra ir pagrindinė Lietuvos saugumo problema. Ne taip seniai tautą padalino violetinės aistros, dabar aistros verda dėl „metoo“. Lietuva rymo ant sprogstamosios sekso statinės. Tereikia ją detonuoti ir visi patys susinaikins. 

Tuo gali pasinaudoti slaptos priešų tarnybos. Apie tai jau buvo užsiminęs vienas visuomenininkas. Niekas negali paaiškinti katastrofiškos emigracijos mastų. Akivaizdu, kad žmonės emigruoja, nes nebeatlaiko seksualinės įtampos. Todėl tikiuosi, kad nuo šiol bus rimtai pradėta nagrinėti ši esminė problema ir seimas, atidėjęs visus darbus, pagaliau ims ją spręsti, kaip tai jau padarė su alkoholio prevencija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.