Per 117 Nobelio literatūros premijos gyvavimo metų ji nebuvo įteikta septynis kartus – 1914, 1918, 1935, 1940, 1941, 1942 ir 1945 metais.
„2018 metų premija atidedama dėl akademikų gretų išretėjimo ir sumenkusio visuomenės pasitikėjimo akademija“, – sakoma oficialiame pranešime.
Sykiu pažadėta, kad 2018-ųjų laureatas, nepaisant visų keblumų, bus toliau renkamas. Kartu akademija ieškos išeities iš padėties, susidariusios dėl kaltinimų lytiniu priekabiavimu, pareikštų net ne akademikui, o jo šeimos nariui.
Melžė fondą ir akademiją
Tai – fotografas ir režisierius Jeanas Claude'as Arnault. 2017 metų lapkritį, kai Holivude vis labiau plieskėsi Harvey Weinsteino ir Kevino Spacey skandalas, aštuoniolika moterų, tarp jų – akademijos darbuotojų, akademikų žmonų ir dukterų, apkaltino J.C.Arnault lytiniu priekabiavimu. Jos padėdavo jam įgyvendinti kultūrinius projektus ir netikėtai susidurdavo su visiškai kitokia „veikla“. Beje, kai kurie nederami epizodai vyko akademijai priklausančiose patalpose.
Atrodytų, kažkoks fotografas, kuo čia dėta literatūra? Bet J.C.Arnault – labai įtakingas žmogus. Jo žmona Katarina Frostenson – poetė ir dramaturgė, Švedijos akademijos narė, o jį patį kai kurie žmonės juokais vadino „devynioliktuoju akademijos nariu“.
Tuo pat metu į viešumą iškilo porai ne itin malonūs piniginiai reikalai: J.C.Arnault projektai žmonos pastangomis buvo finansuojami iš Nobelio fondo, o jų bendras kultūros centras gaudavo akademijos dotacijų.
Maža to, neseniai paaiškėjo, kad kažkas lažybininkams nutekindavo neįkainojamą informaciją apie būsimus Nobelio literatūros premijos laureatus (statymai už laimėtojo vardą – gana solidūs pinigai).
Tie, kurie stebi statymus, pavyzdžiui, laimėtojus prognozuojantys žurnalistai, matė, kaip paskutiniu momentu, tiesiog likus kelioms valandoms iki laimėtojo vardo paskelbimo, jo vardas sąraše staigiai išsiverždavo į priekį, kartais iš paskutinės vietos į ketvirtą ar penktą.
Manoma, kad būtent J.C.Arnault, gaudavęs iš žmonos informacijos, tai darė, beje, daugelį metų. Ar dėl pinigų, ar tiesiog iš pasipūtimo – girdi, kiek daug jis žino.
Kad ir kaip ten būtų, jis išplepėjo septynių (!) būsimų laureatų vardus. J.C.Arnault viską neigia – ir lytinį priekabiavimą, ir tai, kad su kuo nors dalijosi informacija.
Apie visa tai, atlikę savus tyrimus, pernai pradėjo rašyti švedų žurnalistai. Po rezonansinių publikacijų iškeltas klausimas dėl K.Frostenson narystės akademijoje. Tačiau balsavimas buvo jos naudai – dauguma akademijos narių pasisakė prieš jos pašalinimą.
Akademikų deficitas
Protestuodami prieš tokį sprendimą akademiją paliko trys nariai – rašytojas Klasas Östergrenas, literatūrologas Kjellas Erikas Espmarkas ir istorikas Peteris Englundas, ilgametis akademijos sekretorius. Rašytoja Sara Brita Stridsberg irgi pareiškė ketinanti pasekti jų pavyzdžiu.
K.Frostenson galiausiai atsistatydino pati, kaip ir dabartinė akademijos vadovė kritikė ir literatūrologė Sara Danius. Beje, S.Danius išėjo ne savo noru, o, pasak jos, vykdydama „akademijos valią“.
Ji buvo išrinkta į šį postą 2015 birželį ir, šnekama, bandė modernizuoti patriarchališką akademiją: būtent jos vadovavimo laikais premija skirta tokiems netikėtiems kandidatams kaip Svetlana Aleksijevič ir Bobas Dylanas. Vieni vadino S.Danius blogiausia sekretore per visą akademijos istoriją, o kiti karštai palaikė.
Taip akademijoje liko tik 11 tikrųjų narių, mat viena jų – rašytoja Kerstin Ekman – nedalyvauja akademijos darbe nuo 1989 metų, kai organizacija atsisakė palaikyti Salmaną Rushdie.
Dabar akademijos veikla faktiškai paralyžiuota – naujų narių kandidatūroms svarstyti reikalingas 12 žmonių kvorumas.
Ištiko pasitikėjimo krizė
Nobelio premijas įsteigė dinamito išradėjas Alfredas Nobelis 1895 metais. Jas teikia įvairios institucijos: fizikos, chemijos ir ekonomikos laureatus išrenka Švedijos karališkoji mokslų akademija, medicinos ir fiziologijos – vienos didžiausių ir prestižiškiausių medicinos mokymo įstaigų pasaulyje Karolinska instituto Nobelio asamblėja, o literatūros premijos vertą autorių nustato dar 1786 metais įsteigta Švedijos akademija. Šioje akademijoje tėra aštuoniolika nuolatinių narių, kasmet jie dirba ypač slaptai, o visi protokolai paskelbiami tik po 50 metų.
„Švedijos akademijos aktyvieji nariai, žinoma, puikiai suvokia, jog dabartinė pasitikėjimo krizė reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo, kad būtų galima viską pakeisti. Manome, kad reikia laiko visuomenės pasitikėjimui akademija atkurti ir tik po to skelbti kitą laureatą. Tai reikia padaryti iš pagarbos buvusiems ir būsimiems laureatams, Nobelio fondui ir visuomenei“, – akademijos pareiškime pateikiami laikinai einančio akademijos nuolatinio sekretoriaus pareigas rašytojo Anderso Olssono žodžiai.
Parengė Milda Auguluytė
