Krizė šią instituciją yra apėmusi nuo lapkričio, kilus pasaulinei kampanijai #MeToo ir Švedijos laikraščiui „Dagens Nyheter“ paskelbus 18 moterų liudijimus, kad jos patyrė įtakingo švedų kultūros veikėjo fotografo Jeano Claude'o Arnault išžaginimą, lytinę prievartą ar priekabiavimą.
Švedijos akademijos narės ir poetės Katarinos Frostenson vyras J.C.Arnault, kuris yra prancūzas, kaltinimus neigia.
Minimi pranešimai išprovokavo 18 akademijos narių nesutarimus dėl to, kaip judėti į priekį, ir pastarosiomis savaitėmis šeši jų, įskaitant nuolatinę sekretorę Sarą Danius, nusprendė atsistatydinti.
„Aktyvūs Švedijos akademijos nariai, žinoma, puikiai supranta, kad dabartinė pasitikėjimo krizė kelia didelius reikalavimus dėl ilgalaikio ir aktyvaus darbo už permainas“, – pareiškime nurodė Švedijos akademijos nuolatinio sekretoriaus pareigas einantis Andersas Olssonas.
„Mums atrodo būtina skirti laiko, kad atgautume visuomenės pasitikėjimą akademija, ir tik tada paskelbti kitą laureatą“, – sakė jis.
Akademija žada, kad 2018-ųjų laureatą paskelbs kitąmet kartu su 2019-ųjų premijos laureatu.
Šis skandalas – didžiausi nemalonumai, ištikę Nobelio literatūros premiją teikiančią organizaciją nuo pat šio apdovanojimo skyrimo pradžios 1901-aisiais.
Neskaitant šešerių metų per karus, ši premija nebuvo įteikta tik vienais metais – 1935-aisiais, kai akademijai nepavyko rasti jos verto kandidato.