Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės Dianos Varnaitės teigimu, dabartiniais ministerijos parengtais paveldo reformos metmenimis „einama link sistemos griovimo, o to pasekmė gali būti ir paveldo griovimas“.
„Panašu, kad nugali bolševikinis mąstymas, kad viską sugriausime ir pastatysime iš naujo. Lietuvos savivaldybių asociacijoje nebuvo nė vienos minties, kuri būtų bent jau panaši į pritarimą“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė D. Varnaitė.
Anot jos, ministerijos specialistų siūlymai parengti neprofesionaliai, o diskusijose dėl dokumento dalyvaujanti visuomenė bei profesionalios paveldosaugos grupės priverstos „gaišti laiką ir gilintis į dokumentą, kuris niekur neveda ir daugelio pasisakiusių vertinimu griauna esamą sistemą“.
„Didžioji dalis funkcijų, susijusiu su kultūros vertybių registru, jo formavimu, projektų derinimu, siūloma perduoti savivaldybėms, kas yra visiškai neįsivaizduotina. Ir ne tik mes, bet ir pačios savivaldybės aiškiai sako, kad tiek pagal finansinius, tiek pagal žmogiškuosius resursus neįmanoma įgyvendinti“, – BNS po spaudos konferencijos trečiadienį sakė D. Varnaitė.
Jos nuomone, siūlymai perduoti funkcijas savivaldybėms nelogiški, nes šiuo metu savivaldybės ir taip neranda profesionalių paveldo specialistų, o inicijuoti svarstymai jau dabar skatina kai kuriuos paveldosaugininkus dairytis kitų darbų, organizacijos, dirbančios su KPD, „pradeda abejoti kompetencija, sprendimų priėmimo realumu“.
Ji tikino, kad departamentas dirba efektyviai – sutvarkyta apie 70 proc. kultūros vertybių registro duomenų, taip pat, anot jos, yra „šimtai sutvarkytų paveldo objektų“, nors KPD turi mažus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, o Lietuvos kultūros paveldo sistemą kaip pavyzdį vertina ir Latvija bei Estija.
KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis metmenų atsiradimo priežastimi įvardijo KPD ir Vyriausybės konfliktą dėl įpareigojimo griauti pastatus Kuršių nerijoje, taip pat kritiką dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendinių.
„Pats principas tobulėjimo, paveldo sistemos keitimo pateiktas provokatyviai, sukiršinant šioje srityje dirbančius žmones, kurių yra nedaug, kurie yra daugiau patriotai, nei uždarbio siekėjai. Jie nesupranta ir mes nesuprantame, kaip gali atsirasti tokie drastiški sprendimai, kurių pasekmės bus neigiamos“, – stebėjosi A. Degutis.
Anot, KPD siūlo eiti ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu – stiprinti sąmoningumą, bendradarbiauti, „bet ne suskaldyti, nužudyti, atiduoti naujam dariniui, kuris įves nestabilumą valstybėje“.
„Ir jei bus įgyvendinti metmenys, porą metų Lietuvoje sistema neveiks“, – aiškino KPD atstovas.
D. Varnaitė sako, kad į KPD alternatyvius pasiūlymus, kaip tobulinti sistemą, ministerijos atstovai nereagavo, bet tiki, kad „sveikas protas turi nugalėti, nes kalbama apie pamatinius valstybės dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje“.
Ji pabrėžia, kad Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis pritarė XXI a. Kultūros paveldo strategijai, todėl siūloma įtvirtinti europietišką požiūrį, kad kultūros paveldas, kaip nacionalinis piliečių savimonės tvirtinimo resursas, aktualius įvairioms ūkio ir politikos sritims.
„Nuo šito reikia pradėti, kad kultūros paveldas taptų prioritetu ne vienai ar dviems ministerijoms, siauram specialistų ratui, o visiems sektoriams, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Švietimo ir mokslo, susisiekimo ministerija, ir kitos, kad jos galėtų panaudoti resursus suvokdamos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo svarbą sutvarkymui ir panaudojimui šiandieninėms reikmėms“, – aiškino D. Varnaitė.
Anot jos, finansavimo šaltinius turėtų numatyti savivaldybė, o ne eiti decentralizavimo keliu ir išdalinti funkcijas savivaldybėms ir taip „nusikratyti atsakomybės“.
„Turi būti ne numetama viskas savivaldai, o turi būti sutarta dėl visų valdžių, visuomenės grupių dalyvavimo tvariame procese tobulinant kultūros paveldo sistemą“, – kalbėjo KPD vadovė.
Kaip pavyzdį ji pateikia KPD parengtą ir su Vilniaus savivaldybe derinamą Vilniaus bendrąjį planą, kuriame bus įtvirtinti pagrindiniai Lietuvos sostinės kultūros paveldo principai.
KPD taip pat siūlo sudaryti Nacionalinę kultūros paveldo komisiją, kurią proporcingai atstovautų valstybės deleguoti paveldo ekspertai, savivaldos institucijos, visuomeninės organizacijos. Savivaldybių atstovų delegavimas būtų rotuojamas, t.y. kiekvienos savivaldybės ekspertai svarstytų būtent tos savivaldybės paveldo klausimus.
„Siūlytumėme įdiegti ir konsultacijų sistemą, kurie leistų pereiti nuo policinių metodų prie konsultavimo kultūros paveldo objektams kelio ir kad konsultacijų metu priimti sprendimai taptų norma visoms procese dalyvaujančioms šalims“, – sakė ji.
KPD, panašiai kaip ir ministerija, norėtų, kad nacionalinės institucijos atsisakytų sprendimų, susijusiu su savivaldos lygmens kultūros vertybėmis, paliekant juos tik savivaldos kompetencijai. Tuo metu Departamento struktūroje siūloma stiprinti vidinę kontrolės autonomiją, t.y. kad KPD padaliniuose sprendimus prižiūrintys specialistai būtų pavaldūs nebe prižiūrimam skyriui, o tiesiogiai departamentui.
Vyriausybės balandį patvirtintose kultūros paveldo apsaugos pertvarkos gairėse planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas su paveldu susijusias funkcijas.
KPD šiuo metu derina projektus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, taip pat sudaro kolegialias institucijas, nustatančias, ką ir kaip reikia saugoti.
KPD pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija, ji nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektų dokumentų derinimo procese, bet talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams siekiant mažinti paveldosaugos pažeidimų riziką.
Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų stebėjimą.
Tuo metu savivaldybėms numatyta suteikti plačius įgaliojimus derinant dokumentus, susijusius su paveldosaugos reikalavimais, jos atliktų ir pirminę kultūros vertybių apskaitą: registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas.
Tuo tarpu viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Kultūros paveldo departamentas kelia sumaištį.
R.Augustinavičius apgailestauja, kad Kultūros paveldo departamentas (KPD) atsisako dalyvauti baigiamajame diskusijų etape dėl KPD apsaugos institucinės pertvarkos metmenų.
„Šį penktadienį numatyta apibendrinti jau įvykusių keturių konsultacijų su kultūros paveldo specialistais, visuomene ir verslo asocijuotomis organizacijomis rezultatus. Valstybinės institucijos – KPD vadovybės pozicija – ignoruoti diskusijų ir jų išvadų pagrindu formuojamą pertvarką yra nesuprantama ir kelianti sumaištį“, – Eltai komentavo viceministras.
KPD direktorės Dianos Varnaitės teigimu, viešos Kultūros paveldo reformos metmenų konsultacijos yra ydingas, demokratiją imituojantis procesas, nes pateikia visuomenei svarstyti neprofesionaliai parengtą reformos projektą, neįvardijant reformos reikalingumo, tikslų, nesiremiant jokiomis analizėmis, tyrimais.
Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje teigė departamento direktorė, pertvarkai nepritaria ir Savivaldybių asociacija, kuri dėl to kreipėsi į Kultūros ministeriją.
„Savivaldybių asociacijos nuomone, tai neatneš naudos. Iš esmės kultūros paveldas numetamas savivaldybėms, kurios neturi nei žmonių, nei lėšų. Nesuteikiant jokių resursų savivaldybėms bus tiesiog numetama ši sritis, o paskui bus sakoma, kad kultūros paveldą sužlugdė savivaldybės. Taip bandoma atsikratyti valstybės pareigos saugoti kultūros paveldą ir jį pritaikyti“, – konstatavo KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
D. Varnaitė sakė pati dalyvavusi Savivaldybių asociacijos posėdyje, kuriame buvo kalbama apie planus kultūros paveldo apsaugą deleguoti savivaldybėms.
„Asociacijos atstovai kėlė tuos pačius klausimus, kaip ir mes. Visų pirma, kam tokios pertvarkos reikia, kartu sakydami, kad be pagrindo ardoma nusistovėjusi sistema. Akcentuotas geresnis – evoliucinis kelias. Visi spragas žinome, jas pripažįstame, jas matome, bet, panašu, nugali bolševikinis mąstymas – viską sugriausim ir pastatysim iš naujo“, – sakė D. Varnaitė.
Tris dešimtmečius trukusį kultūros paveldo sistemos kūrimą ji prilygino sėkmės istorijai, kuri buvo pasiekta tobulinant įstatymus.
Kaip skelbė ELTA, departamento vadovybė trečiadienį pristatė oficialią institucijos poziciją „Kultūros paveldo departamentas atsisako dalyvauti paveldo sistemos naikinime“ ir alternatyvią kultūros paveldo sistemos tobulinimo strateginę viziją.
Kultūros paveldo apsaugos sektoriaus reformą pradėjo Kultūros ministerija. Vyriausybė pritarė parengtiems Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenims, reformos gairės buvo pateiktos konsultacijoms su kultūros paveldo specialistais, visuomene, verslo organizacijomis.
Vyriausybės programos veiksmų plane numatytas Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelis žadamas baigti iki šių metų pabaigos.
Siūloma savivaldybėms suteikti įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją, susijusią su paveldosaugos reikalavimais. Laikomasi nuomonės, kad vietos savivalda yra tas subjektas, kuriam turėtų labiausiai rūpėti išsaugoti ne tik kultūros paveldo objektus, bet ir vietos istorinį charakterį bei jos dvasią.
Teigiama, kad toks pokytis sumažintų ir administracinę naštą gyventojams, nes projektinė dokumentacija būtų derinama vienoje vietoje.
Savivaldybės atliktų pirminę kultūros vertybių apskaitą – registruotų objektus Kultūros vertybių registre, nustatytų joms teritorijas ir apsaugos zonas. Tik savivaldybių apskaitytos kultūros vertybės galėtų gauti finansinę paramą iš valstybės biudžeto, o jos dydis priklausytų nuo kultūros vertybės reikšmingumo, būklės ir potencialo panaudoti kultūros vertybę viešosioms paslaugoms.
Pertvarkos architektų nuomone, toks požiūris leistų paspartinti kultūros vertybių apskaitą.
Planuojama decentralizuoti Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį visas šias funkcijas.
Kultūros paveldo departamento pagrindu būtų steigiama Valstybinė kultūros paveldo inspekcija – nešališka priežiūros institucija, kuri nedalyvautų nei kultūros vertybių apskaitos, nei projektinės dokumentacijos derinimo procese. Ji talkintų savivaldybėms ir kitiems subjektams, kad mažėtų paveldosaugos pažeidimų rizika.
Inspekcija būtų atsakinga už „arbitražo“ funkcijas, centralizuotą kultūros vertybių būklės ir procesų monitoringą.
Šiuo metu veikiančio Kultūros paveldo centro pagrindu numatoma suformuoti paveldosaugos kompetencijų centrą, kuris kontroliuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas, kai ūkinė veikla planuojama valstybinės reikšmės objektuose, jų teritorijose ar apsaugos zonose.
Vietoj valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ planuojama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastuktūros centras“. Šis centras atliktų kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų kitų kultūros įstaigų – teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. statybos darbus. Vienoje institucijoje konsolidavus kultūros infrastruktūros kompetencijas, kitos kultūros įstaigos savo žmogiškuosius išteklius galėtų panaudoti kultūros paslaugų kokybei gerinti.
Įgyvendinus siūlomą kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų būtų sprendžiama savivaldybėse.
