Pabaigtų Valdovų rūmų atidarymui – dvi tarptautinės parodos ir opera

2018 m. birželio 29 d. 17:05
Valdovų rūmai po savaitės, liepos 6-ąją, kvies į statybos pabaigtuvių iškilmes – 15 metų užtrukusių statybų finišą žadama atšvęsti išskirtinių parodų atidarymu bei operos „Elenos pagrobimas“ koncertiniu atlikimu.
Daugiau nuotraukų (83)
„Parengėme kultūrinės bombos vertės dalykus“, – apie planuojamą atidarymo dieną sakė Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.
Anot jos, Valdovų rūmų lankytojai jau atidarymo dieną galės pamatyti iš Vokietijos ir Italijos atvežtas parodas.
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.  Daugiau nuotraukų (83)
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.
R.Danisevičiaus nuotr. 
„Atidarysime dvi dideles, epochinės reikšmės tarptautines parodas, kurios, viena vertus, liudija Lietuvos istorinius, kultūrinius ryšius su užsienio valstybėmis, kita vertus, įkūnija mūsų, kaip institucijos, ir apskritai muziejinės kultūros Lietuvoje saitus“, – teigė J.Karpavičienė.
Opera „Elenos pagrobimas“ iškilmėms pasirinkta todėl, kad tai – pirmoji Lietuvos istorijoje pastatyta opera.
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.  Daugiau nuotraukų (83)
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.
R.Danisevičiaus nuotr. 
„1636 metų rugsėjo 4 dieną Vilniuje, kaip ir keletoje kitų Europos to meto sostinių, jau sklido europinio lygio barokinės operos kultūra“, – pabrėžė muziejaus atstovė.
Jos teigimu, opera buvo atkurta pagal išlikusi libretą. Operos koncertinė versija bus atliekama antrojoje Valdovų rūmų dalyje atidaromoje renginių salėje, ji taip pat bus transliuojama į Valdovų rūmų kiemą ir per LRT televiziją.
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be minėtos universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.
Antroji Valdovų rūmų dalį pristatė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V.Dolinskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.  Daugiau nuotraukų (83)
Antroji Valdovų rūmų dalį pristatė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V.Dolinskas.
R.Danisevičiaus nuotr. 
Antrąją Valdovų rūmų dalį žurnalistams pristatęs muziejaus direktorius Vydas Dolinskas rūmų pabaigtuves vadino svajonių išsipildymu.
„Šiandien tikrai labai išskirtinė diena, kada pildosi svajonės. Nuo XVII amžiaus vidurio Maskvos karo ir tvano Lietuvos bajorija svajojo, kad šituose rūmuose vėl galėtų apsigyventi valdovas, kad jie galėtų tarnauti kaip Lietuvos valstybingumo centras.
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.  Daugiau nuotraukų (83)
Pabaigta antroji Valdovų rūmų dalis, be universalios renginių salės, kvies į viešą mokslinę biblioteką, pristatys Lietuvos valdovų lobyną, be kita to, atkurtas prie rūmų, kaip manoma, veikęs karalienės Bonos Sforcos iniciatyva žaliavęs sodelis.
R.Danisevičiaus nuotr. 
Nugriovus rūmus XIX a., sukilėliai, romantikai taip pat svajojo, kad kada nors tie rūmai vėl šitoje tuščioje vietoje bus atkurti. Prieš pat mirtį svajojo ir prezidentas Algirdas Brazauskas, kad šitie rūmai kada nors turėtų būti atkurti. Ir šita svajonė mūsų šiandien išsipildo“, – kalbėjo V.Dolinskas.
Jis džiaugėsi, kad šių rūmų neištiko niekaip nepastatomo nacionalinio stadiono likimas, nors buvusios žemutinės pilies atkūrimas ir užtruko 15 metų.
2013 metų liepą lankytojams atverta pirmoji rūmų dalis.
Iš viso Valdovų rūmų statyba kainavo per 100 mln. eurų.
Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkurti virš 1987–2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis – kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.
KultūraIstorijaatstatymas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.