Šiemet sukanka 40 metų nuo pasaulinio „Fluxus“ judėjimo pradininko J.Mačiūno (1931-1978) mirties. „Fluxus“ etikete (tekėjimas – lot.) paženklintas menas atspindi kaitą. Išeivio J.Mačiūno gyvenimas irgi buvo nuolatinė kūryba, nuolat kintanti – čia pat prasidedanti ir besibaigianti.
G.Sodeikos opusas „Fluxus Requiem“, dedikuotas fliuksininkui J.Mačiūnui, Laikrodžių muziejus kiemelyje susirinkusiems žiūrovams priminė šį Niukorke gyvenusį menininką – linksmindamas kitus jis tarsi kūrė save, maištavo prieš oficialias ir sustabarėjusias gyvenimo normas.
Liepų gatvėje senojo pašto bokšte įrengtu kariljonu grojantį G.Sodeiką varpų muzikos gerbėjai išvydo nušvitusiose vaizdo projekcijose. Apačioje kūrinį atliko Alfonso Vildžiūno diriguojamas uostamiesčio mišrusis choras „Aukuras“ ir Klaipėdos pučiamųjų brass kvintetas.
Organizatorių nuotr.
Klaipėdietis aktorius ir režisierius Benas Šarka muziejaus kiemelyje ant pakylos pagal G.Sodeikos muziką surengė įspūdingą performansą J.Mačiūno dvasia. Per mįslingas apeigas su popieriaus skiautėmis šokėjas choristams ir muzikantams pritarė savais pučiamaisiais instrumentais, gomuriniu šamano balsu šnibždėjo mistiškus užkeikimus.
Pabaigoje žiūrovai ne juokais susijaudino – iš senojo pašto bokšto per angas ėmė veržtis tirštų dūmų kamuoliai. Bet tai buvo tik fliuksinė atrakcija prisimenant J.Mačiūno išdaigas viešosiose erdvėse. Koncerto šviesų projekcijų autorius – Eugenijus Sabaliauskas.
G.Sodeika “Fluxus Requiem“ apibūdina kaip išskirtinį kūrinį - (ne)gedulingas (ne)mišias mišriam chorui, pučiamųjų instrumentų kvintetui, solistui (judesio ir balso) ir kariljonui. Šis opuso, pasak kompozitoriaus, atliekamas margai auditorijai – jo gali klausyti ne tik varpų ir pučiamųjų muzikos, chorinio dainiavimo gerbėjai, bet ir paukščiai, vabalai, netgi sliekai.
G.Sodeika garsėja kaip tarpdisciplininių meno projektų kūrėjas, hepeningų festivalių rengėjas. Daug metų bendradarbiaudamas su režisieriumi Oskaru Koršunovu sukūrė muziką daugeliui jo spektaklių. Jis jau groja ir Vilniaus kariljonu – naujausiu ir didžiausiu Lietuvoje.
KKS rengiamo jau tradiciniu tapusio varpų muzikos festivalio pradžią ryte paskelbė klaipėdiečiai kariljoninkai Kęstutis Kačinskas ir Stanislovas Žilevičius – nuskambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Balio Dvariono, Giedraus Kuprevičiaus, Franko Steijnso, Gijsberko Koko kūriniai.
Popietės varpų muzikos koncerte svečiai iš užsienio, kariljono virtuozai Anna Maria Reverte ir Koenoas van Assche (Ispanija–Belgija) duetu atliko Ludwigo van Beethoveno, Franzo Shuberto kūrinius, belgų kariljoninko Geerto D'hollanderio kompoziciją.
Tarptautinių konkursų laureatė A.M.Reverte yra Katalonijos vyriausybės kariljonininkė, jos interesų sritis – katalonų muzika, jos sklaida. Barselonoje ji ir K.van Assche mobiliuoju kariljonu groja garsiojoje Sargada Familia bažnyčioje. Didesnėse erdvėse duetui akomponuoja styginių orkestras.
Uostamiesčio varpų muzikos festivalyje su Liutauro Janušaičio diriguojamu Kauno bigbendu koncertavęs šio miesto kariljonininkas Julius Vilnonis atliko autorinę kompoziciją varpams ir orkestrui „Muzika penkiems“.
Klaipėdos pašto bokšte įrengtas kariljonas – vienas iš trijų Lietuvoje esančių tokių muzikos instrumentų. Pirmasis, sumontuotas 1987 metais, prieš dvylika metų buvo pakeistas nauju.
Olandijos „Royal Eijsbauts“ liejykloje specialiai Klaipėdai pagamintą kariljoną sudaro 48 varpai, skambantys keturių oktavų diapazonu.
Visi tokio kariljono varpai sveria 5 tonas, o su jeigu pridėtume bokšte jas laikančias metalo atramų konstrukcijos, tai ir dvigubai daugiau – apie 10 tonų. Didžiausio ir sunkiausio varpo svoris – 900 kilogramų.
Klaipėdoje savaitgaliais ir per šventes kiekvieną vidurdienį skamba varpų muzika. Kariljono garsai užlieja senamietį, bet geriausia koncertų klausytis šalia senojo pašto pastato – Laikrodžių muziejaus kiemelyje.