Teatralizuotame, vaidybos elementais pagyvintame renginyje skambėjo patys įvairiausi kūriniai – nuo liaudies dainų, etninės muzikos ir estrados klasikos iki pop-, „Anties“ repertuaro kūrinių, sudėtingų šiuolaikinių kompozicijų. Jie tarsi tarsi perteikė lietuvių kamerinės voaklinės muzikos raidą bei šalies istorinius etapus.
Vakaro atmosferą kūrė vaizdo projekcijos, nuotraukos, filmuoti kadrai, jį režisavo ispanas Adrianas Schvarzsteinas.
***
Antradienio vakarą Šv.Jonų bažnyčią užliejo melodingi kanklių garsai – čia nuvilnijo Dainų šventės koncertas „Skambėkite, kankliai“. Aranžuotas šimtametes lietuvių tautos melodijas ir naujus, specialiai kanklėms sukurtus kūrinius atliko per 500 kanklininkų.
Klausytojai išgirdo autentiškas skobtines, daugiastyges ir koncertines kankles, kuriomis skambino net 65 kanklių ansambliai iš visos Lietuvos, taip pat ansamblis „Vaidilutė“ iš Australijos. Jo vadovui Stasiui Eimučiui šiemet sukako 102 metai. Jis kanklėmis grojo dar legendiniame Čiurlionio ansamblyje, gyvavusiame 1949-1991 metais.
Renginiui ypatingo skambesio suteikė dainininkės Astos Krikščiūnaitės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos choro atliekami kūriniai su kanklių pritarimu.
Liaudies dainose apdainuotos, pasakose ir sakmėse minimos kanklės, vienas seniausių lietuvių styginių instrumentų, rado savo vietą ir šiuolaikiniame mene. Koncerte skambėjo ir visiškai naujų, šiai Dainų šventei sukurtų kompozicijų, pristačiusių kankles kaip modernų instrumentą.
***
Antradienį, prasidėjusi ugnies įžiebimo apeiga Katedros aikštėje, visą dieną Bernardinų sode ir Pilių teritorijoje dūzgė Dainų šventės Folkloro diena, subūrusi per 6 tūkstančius folkloro atlikėjų. Vyko folkloro ansamblių pasirodymai didžiojoje, mažosiose scenose ir aikštelėse, taip pat amatų, kulinarinio paveldo, kitų tradicijų pristatymai.
Žiūrovai galėjo ne tik stebėti specialiai šventei parengtas turiningas folkloro ansamblių programas, bet ir patys padainuoti, pašokti, pažaisti ir pasivaržyti, šio bei to išmokti – pavyzdžiui, senoviniu būdu įkurti ugnį.
Tradicinių šokių mėgėjams vartus atvėrė kiemas „Kodėl nešokčiu!..“; pasivaržyti, kas stipresnis, greitesnis, gudresnis, kvietė varžytuvių ir lauko žaidimų kiemas „Milžino žingsnis“, pasidalyti šeimos vertybėmis – kiemas „Pas tėvučius augau“. Užsukusieji į sutartinių kiemą „Mas buviemo, tūto“ Vilniaus dailės akademijos kieme, galėjo pasiklausyti unikalaus sutartinių giedojimo ir pasimokyti ne tik sutartinių, bet ir judėti specifiniu sutartinių žingsneliu.
Tarp 360 folkloro ansamblių gera nuotaika dalijosi ir užsienio lietuviai iš Airijos, Lenkijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos bei Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų folkloro kolektyvai.
Katedros aikštėje akį traukė speciali konstrukcija atgabentiems visos šalies savivaldybių varpams. Jų gausmas drebino Vilniaus padangę.
Folkloro šventę vainikavo koncertas Katedros aikštėje „Greta milžinų“. Jis apdainavo tautos šviesuolius, diegiančius pagarbą praeičiai, gamtai, žemei, šeimai, žmonėms ir Tėvynei. Dainos ir pasakojimai priminė mūsų tradicijų perdavėjus, knygnešius, daraktorius, taip pat karius, partizanus, valstybės kūrėjus ir atkūrėjus.
