Mirė smuikininkas virtuozas, dirigentas, maestro Virgilijaus Noreikos brolis Eugenijus Paulauskas

Dar pernai rugsėjį Lietuvos muzikų bendruomenė minėjo profesoriaus, smuikininko virtuozo, dirigento Eugenijaus Paulausko 90-metį, o štai šį spalį lydėsime maestro į paskutinę kelionę, ilgam prisimindami nepaprastą jo smuikavimą.

 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> G.Talučio nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> G.Talučio nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> K.Sereikaitės nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> K.Sereikaitės nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> G.Talučio nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.<br> G.Talučio nuotr.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.
 E.Paulauskas buvo ir lieka vienuas žymiausių Lietuvos smuikininkų.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 5, 2018, 2:09 PM, atnaujinta Oct 8, 2018, 12:01 PM

„Didžiausias pagyrimas smuikininkui yra pasakyti, kad jo rankose smuikas dainuoja. Tokio artisto norisi ne tik klausytis, bet ir suprasti, kokias mintis jis reiškia“ (Borisas Asafjevas). Toks dainuojantis, sodrus ir išraiškingas buvo prof. E.Paulausko smuiko tonas, ilgus metus puošęs Lietuvos kvarteto skambėjimą. E.Paulauskas buvo ir lieka vienas žymiausių Lietuvos smuikininkų.

E.Paulauskas gimė 1927 m. rugsėjo 6 dieną Šiauliuose. Nuo mažens scenoje atsiskleidė kaip labai muzikalus dainininkas (gražiabalsės dainingosios mamutės įtaka), o netrukus ir kaip smuikininkas vunderkindas.

Eugenijaus laimei, visus mokymosi ir studijų metus jį lavino žymiausių smuiko mokyklų reprezentantai, puikūs atlikėjai ir pedagogai. Motinos Marcijonos Katauskaitės ir geradario patėvio Leono Noreikos dėka (maestro Vigilijus Noreika –E.Paulausko brolis) dar nė šešerių metų nesulaukusį Genių smuikuoti nuosekliai pradėjo mokyti S.Jurkevičius, Sankt Peterburgo konservatorijos absolventas ir įžymiojo Leopoldo Auerio mokinys, ilgametis Marijos teatro orkestro smuikininkas solistas. L.Aueris – Józefo Joachimo mokinys, o tarp L.Auerio mokinių – įžymieji virtuozai Miša Elmanas, vilnietis Jascha Heifetzas, Efremas Zimbalistas. Tarp S.Jurkevičiaus mokinių – Antanas Jaras, Stasys Gabriolavičius, Jurgis Fledžinskas, Kęstutis Ivaškevičius ir Mykolas Jurkevičius, mokytojo sūnus.

1939–1944 m. Eugenijus mokėsi ir, baigdamas penkioliktus metus, gavo Šiaulių muzikos mokyklos diplomą (mokėsi Povilo Matiuko, Viktoro Jauniškio, Juozo Jagėlos smuiko klasėse). Paaugliui smuikininkui tai buvo naujų reikšmingų patirčių ir siekių metas.

Pradėjo viešai koncertuoti kaip solistas. 1941 m. birželio 14 d. su mokyklos orkestru įspūdingai pagriežė W.A.Mozarto Koncertą smuikui A-dur, 1943 m. birželio 10 d. – E.V.A.Lalo „Ispaniškosios simfonijos“ I dalį. O 1943–1944 m. Šiauliuose susibūrusiame styginių kvartete griežė margas sambūris: pirmuoju smuiku – vokiečių armijos karininkas, antruoju – moksleivis Eugenijus, altu – Viktoras Jauniškis, violončele – Petras Armonas, abu muzikos mokyklos pedagogai. 1939–1945 m. Eugenijus dar griežė mokyklos styginių orkestre (buvo koncertmeisteris) ir simfoniniame orkestre, 1942–1944 m. Šiaulių Naujojo muzikinio teatro orkestre.

1944 metų rudenį Eugenijus jau studijavo Kauno konservatorijoje, o juodai duonai užsidirbdavo grieždamas Kauno muzikinės komedijos teatro orkestre. Deja, apverktinos gyvenimo sąlygos jaunuolį tąkart greitai parvarė namo, vienus metus jis dėstė smuiką Šiaulių muzikos mokykloje; tarp jo bendraamžių mokinių buvo tuomet šešiolikmetis Saulius Sondeckis.

Nepasidavęs abejotinoms kolegų vilionėms likti mokytojauti Šiauliuose, Eugenijus 1945–1946 m. tęsė studijas Kauno konservatorijoje Lćszló Hajóso (Zoltćno Kodćly mokinio), Kazimiero Matiuko smuiko klasėse, Levo Seidelio kamerinio ansamblio klasėje.

Kamerinio muzikavimo patirties sėmėsi grieždamas antruoju smuiku styginių kvartete su Lietuvon atvykusiais darbuotis Maskvos meistrais – Aleksandru Livontu, Abeliu ir Isaaku Turičiais. Bendramokslio smuikininko Jono Urbos (1925–2007) prisiminimu, „Eugenijus Paulauskas buvo geriausias Kaune. Iš karto ten užsirekomendavo kaip puikus muzikantas, tad ir kviečiamas buvo visur.“

1946–1949 m. studijavo Vilniaus konservatorijoje pas įžymų smuikininką, Gliero ir kitų SSRS kvartetų primarijų, prityrusį pedagogą Jakovą Targonskį (L.von Auerio, A.Jampolskio, K.Mostraso mokinį) ir ją baigė nesulaukęs nė 22 metų.

Įžvalgusis profesorius J.Targonskis, Lietuvos kvarteto kūrėjas ir pirmasis jo primarijus, būsimam aukščiausio lygio lietuvių ansambliui padėjo tvirtą pagrindą, parengdamas tris geriausius savo absolventus, kvarteto ilgaamžius pasišventėlius – E.Paulauską (I smuikas, 1946–1978 ir 1981–1997), Korneliją Kalinauskaitę-Fledžinskienę (II smuikas, 1946–1981) ir Jurgį Fledžinską (altas, 1946–1981). 

Kvartete keitėsi net šeši violončelininkai, tačiau ilgiausiai griežė (ir tarptautiniuose konkursuose) du puikūs muzikantai – Michailas Šenderovas (1952–1961) ir Romualdas Kulikauskas (1962–1990). Čia daug padėjo primarijaus pedagoginis talentas. Antai jau nuo pirmųjų repeticijų E.Paulauskas su kvarteto naujoku R.Kulikausku daug muzikavo dviese. Reikėjo, kaip rašė D.Katkus, „R. Kulikauską įvesdinti ne tik į repertuarą, bet ir į kvarteto įgūdžių, skonio ir pojūčių pasaulį“. Jaunam Maskvos konservatorijos absolventui Lietuvos kvartetas tapo tarsi antra konservatorija.

Bemaž šešis dešimtmečius E. Paulauskas vaisingai darbavosi trijuose muzikos baruose – kvarteto primarijaus, solisto ir pedagogo. Žinoma, didžiausią savo gyvenimo, talento dalį pašventė Lietuvos kvartetui ir jaunųjų smuikininkų, kvartetų ugdymui.

„Kvartetas buvo mano pagrindinė specialybė, – prisiminė E.Paulauskas. – Šį žanrą aš labiausiai mėgstu. Kiekvieną sykį, pagalvojęs apie kvartetų muziką, pripažįstu, kad tai nuostabi kamerinio muzikavimo sritis. Jokiais kitais instrumentais nepavyktų išgauti tokio subtilaus skambėjimo. Todėl kai dėsčiau kvarteto meną ar dirbau Lietuvos kvartete, mes pirmiausia derinome ne garsų aukštį, ne tono tikslumą, o garso tembrą, kokybę. Štai kuo grindžiau kvarteto mokyklą.“

Kvarteto primarijaus talentas ir muzikalumas, subtili muzikos stiliaus pajauta, raiškus, sodrus ir dainingas jo smuiko tonas, tiesiog tobula intonacija ir, be abejo, jo asmenybės meninė įtaiga lėmė pasaulinį Lietuvos kvarteto meninį lygį ir pripažinimą.

„Ansamblio muzikavimas pasižymėjo sodriu skambėjimu, subtiliais piano niuansais ir veržliu crescendo. Smuikininkas E.Paulauskas griežė įstabiai: dvasingas tonas neprarasdavo grožio net stipriausio sforzato vietose. Susidarė įspūdis, kad techninius sunkumus jis įveikia tarsi žaisdamas.“ („Trierische Landeszeitung“, Vokietija, 1972).

„Lietuvos kvartetas užkariavo Budapešto publikos simpatijas. Norėčiau išskirti E.Paulausko griežimą. Jauti, kad tai įgimtas talentas. Primarijus griežia nepaprastai lengvai, jam nėra techninių problemų. Nepaprastai gražus smuiko garsas.“ (prof. Vilmosz Tćtrai, Budapeštas, 1959).

„Kiekvienas lietuvių kvarteto muzikantas skyrium ir visas kolektyvas kartu – labai džiugus pasaulio muzikinės kultūros fenomenas. Jų technika ir atlikimo intonacinės savybės tobulos.“ (prof. R.Pikla, Australija)

Lietuvos kvarteto nariai – pirmieji pokario artistai, laimėję tarptautinių konkursų laurus. E.Paulauskas, K.Kalinauskaitė, J.Fledžinskas ir M.Šenderovas 1959 m. Josepho Haydno konkurse Budapešte pelnė sidabro medalį, o 1964-aisiais – tokį pat apdovanojimą Lježe (čia M.Šenderovą buvo pakeitęs Romualdas Kulikauskas).

E.Paulausko vadovaujamas Lietuvos kvartetas buvo pirmasis kolektyvas, dalyvavęs reikšminguose tarptautiniuose renginiuose – „Varšuvos rudens“ ir Plovdivo festivaliuose. Iš čia kilo mintis rengti kvartetų festivalius ir Lietuvoje.

Lietuvos kvartetas atliko kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir užsienyje, pirmasis koncertavo Europos, Azijos valstybėse, JAV, Kanadoje, Kuboje. Kaip solistas E.Paulauskas Lietuvoje ir užsienyje atliko apie 1000 koncertų.

Prof. E.Paulauskas daug nuveikė pedagogikos baruose. 1944–1945 m. smuikuoti mokė Šiaulių muzikos mokykloje, 1949–1951 m. dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1951–1983 m. – Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1968–1996 m. – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijoje (dabar Nacionalinė M.K.Čiurlionio menų mokykla), 1992–1998 m. – Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete; čia 1992–1998 m. buvo Styginių instrumentų katedros vedėjas, 1994–1998 m. – studentų kamerinio orkestro (šį profesorius subūrė vien iš savo studentų) meno vadovas ir dirigentas.

1997 m. vedė meistriškumo kursus Glazge (Didžioji Britanija), 1991 m. – Roterdame (Olandija).

Nuo 1960 m. E.Paulausko mokiniai ir studentai – solistai ir styginių kvartetai – nuolat dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, pelnė apdovanojimų. Tarp E.Paulausko mokinių (jų per 120): Raimondas Butvila, Stanislovas Čepinskis, Michailas Fromanas, Jelizaveta Gordonaitė, Kazimieras Kanišauskas, Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Donatas Katkus, Petras Kunca.

Maestro E.Paulauskas išleido į gyvenimą plataus pripažinimo sulaukusį, šiemet jau kūrybinės veiklos 50-metį paminėjusį M.K.Čiurlionio kvartetą, tačiau didžiausią savo talento, širdies ir energijos dalį jis paskyrė plačiai žinomam Lietuvos kvartetui.

„Kvartetas buvo mano pagrindinė specialybė, – yra sakęs pats E.Paulauskas. – Šį žanrą aš labiausiai mėgstu. Kiekvieną sykį, pagalvojęs apie kvartetų muziką, pripažįstu, jog tai nuostabi kamerinio muzikavimo sritis. Jokiais kitais instrumentais nepavyktų išgauti tokio subtilaus skambėjimo. Todėl kai dėsčiau kvarteto meną ar dirbau Lietuvos kvartete, mes pirmiausia derinome ne garsų aukštį, ne tono tikslumą, o garso tembrą, kokybę. Štai kuo grindžiau kvarteto mokyklą.“

Profesorius E.Paulauskas apdovanotas Valstybine premija (1965 m., su Lietuvos valstybiniu kvartetu), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1997 m.). E.Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.

Prof. E.Paulausko laidotuvės vyks spalio 10 d., trečiadienį, 12 val. Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Atsisveikinimas su velioniu – Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) spalio 9 d., antradienį, 16–20 val. ir spalio 10 d., trečiadienį, 9–12 val.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.