Gerbėjai kviečiami į susitikimą su dainininke Giedre Kaukaite

Spalio 21 d. Nacionalinė filharmonija kviečia į Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vyksiantį įvairialypį susitikimą su viena iškiliausių pastarųjų dešimtmečių lietuvių dainininkių Giedre Kaukaite. Turiningos solistės veiklos 50-mečiui skirtame susitikime laukia įvairios staigmenos, o svarbiausias renginio akcentas – dokumentinio filmo „Aš žinau tą smoką“ (režisierius Marius Siparis, scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė) pristatymas.

 Dainininkė Giedrė Kaukaitė.<br> Asmeninio archyvo (A.Rakausko) nuotr.
 Dainininkė Giedrė Kaukaitė.<br> Asmeninio archyvo (A.Rakausko) nuotr.
 Giedrės Kaukaitės 100-asis koncertas 1979 metais. <br> Asmeninio archyvo (A.Žižiūno) nuotr.
 Giedrės Kaukaitės 100-asis koncertas 1979 metais. <br> Asmeninio archyvo (A.Žižiūno) nuotr.
 Kūrybinės veiklos 20-mečio koncertas 1987 metais. <br> Asmeninio archyvo (A.Žižiūno) nuotr.
 Kūrybinės veiklos 20-mečio koncertas 1987 metais. <br> Asmeninio archyvo (A.Žižiūno) nuotr.
 Dainininkė Giedrė Kaukaitė po 35-mečio sceninės ir 25-mečio pedagoginės veiklos minėjimo Vilniaus rotušėje 2002 metais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
 Dainininkė Giedrė Kaukaitė po 35-mečio sceninės ir 25-mečio pedagoginės veiklos minėjimo Vilniaus rotušėje 2002 metais.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 11, 2018, 11:31 AM, atnaujinta Oct 11, 2018, 11:55 AM

Susirinkusiems į susitikimą su Giedre Kaukaite žadama spalvinga kūrybinio kelio ekspozicija – koncertiniai drabužiai, sukurti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės; garsių juvelyrų Pauliaus Lantucho ir Aleksandro Šepkaus dainininkei kurti papuošalai, Algimanto Kunčiaus, Antano Sutkaus, Algimanto Žižiūno, Liudo Ruiko dainininkės fotoportretai, koncertų programėlės ir afišos. Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio pristatomoje popietėje ketina dalyvauti G. Kaukaitės mylimi solistai Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė ir Nerijus Masevičius bei klavesinininkas Balys Vaitkus.

Svarbiausia solistės kūrybinės veiklos retrospektyvos dalis – LRT dokumentinis filmas „Aš žinau tą smoką“. Apie ką šis filmas? Kaip sako pati Giedrė Kaukaitė, „filmas yra apie menininko pasirinkimą, apie kriterijus. Pasirinkimo teisė ir galimybė – didelė moralinė vertybė, ją privalai įrodyti ir apginti.

Filmavimas prasidėjo nuo Ugnės Dalinkevičiūtės prašymo, kad vienu sakiniu išsakyčiau mintį, kurią manau esant man pačią svarbiausią. Atsakiau, kad svarbiausia man buvo tikėti tuo, ką darau. Ir manau, kad nieko nedariau, kuo nebūčiau šventai tikėjusi. Jei kas manęs paklaustų vėl, atsakyčiau tą patį.“

Apie šią dokumentinę kino juostą muzikologas prof. Jonas Bruveris rašė: „1968-ieji – sėkmingi Giedrės Kaukaitės metai: baigta konservatorija, laimėti trys konkursai, pavasarį debiutas Operos ir baleto teatre, o tų pat metų rudenį prasidėjusi stažuotė Milano teatro „La Scala“ akademijoje. 10 metų Operos ir baleto teatre dainavusi didžiuosius soprano vaidmenis, po to 20 metų buvusi Nacionalinės filharmonijos solistė, daugiau kaip tris dešimtmečius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogė, profesorė, G. Kaukaitė yra mūsų dainavimo meno tradicijos puoselėtoja ir tęsėja.

Filme apie savo veiklą ir jos pokyčius G. Kaukaitė kalba į save žvelgdama tarsi iš šalies, taip, kaip ji kalba ir rašo apie kitus. Kai laimėjo pirmą vietą M. Glinkos konkurse ir padainavo pirmąjį solinį koncertą, pasijuto galinti būti nuo nieko nepriklausoma. Posūkis į koncertinę veiklą tapo „paženklintai prasmingas, likimo dovana“.

Filmas „Aš žinau tą smoką“ yra apie tai, kaip pripažinta operos solistė, lyg vėl išgirdusi protėvių dainuotų dainų šauksmą (t. y. pajutusi tą jų smoką), atsisakiusi teatro scenos ir pasirinkusi koncertų dainininkės kelią, tapo naujo muzikos kūrybos sąjūdžio dalimi, skatintoja ir įkvėpėja. Kūrybinės veiklos dešimtmečiui padainavusi F. Bajoro kūrinių rečitalį, dvidešimtmečiui Giedrė Kaukaitė jau suruošė beprecedentinį renginį – šešių programų ciklą „Lietuvių kompozitorių vokalinė kūryba“. Taip lyg ir įprastinė artistės biografija virto naujo meno reiškinio dalimi.“

Pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, be jos tas reiškinys nebūtų atsiradęs: „Pajutę G. Kaukaitės interpretacinę galią, kompozitoriai suskato jai kurti.“ Dainininkės dėka klausytojus pasiekė didžiulis pluoštas šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių. Ji buvo pirmoji šių kūrinių atlikėja, dauguma opusų jai rašyti, dedikuoti arba jos inspiruoti. Tai – F. Bajoro, E. Balsio, O. Balakausko, J. Bašinsko, A. Bražinsko, J. Juozapaičio, V. Jurgučio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, A. Martinaičio, M. Urbaičio stambios formos vokalinės kompozicijos – ciklai, kantatos, oratorijos ir pavieniai kūriniai.

Apie G. Kaukaitės išskirtinį pasišventimą lietuvių kompozitorių kūrybai liudija ir jos pačios sudarytas, 2009 m. Lietuvos muzikų sąjungos išleistas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Lietuvių kompozitorių vokalinė kūryba“.

Greta intensyvios koncertinės veiklos (padainuota per 1000 solinių koncertų, dalyvauta oratorijų pastatymuose), nusifilmuota televizijos juostose, palikta gausių įdainavimų Lietuvos radijuje, ilgus metus dėstyta Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Dainuodama kone visą XX a. lietuvių vokalinę klasiką ir įvairių epochų bei stilių muziką, G. Kaukaitė lygia greta imdavosi ir plunksnos, profesionaliai bei įtaigiai aprašydama įžymiųjų kolegų bei pradedančiųjų solistų premjeras, dainininkų konkursus „Literatūroje ir mene“, „7 meno dienose“, „Lietuvos ryte“ ir kituose periodikos leidiniuose. Šiuo metu G. Kaukaitė yra nuolatinė žurnalo „Literatūra ir menas“ autorė.

Susitikimas su kūrybinės veiklos 50-metį pažyminčia dainininke Giedre Kaukaite vyks spalio 21 d., sekmadienį, 16 val., Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

LNF inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: Irano ataka – kaip atsakys Izraelis?