Naujojo LNOBT operos meno vadovo Sesto Quatrini vizijoje – ir keliaujanti opera

„Lietuva man patikėjo nacionalinę operą, todėl pirmiausia turiu gerbti jos istoriją ir visus muzikus, dirbusius šiame teatre“, – kalbėjo 34 metų italų dirigentas, tik ką oficialiai prisistatęs publikai kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) operos meno vadovas.

 S.Quatrini.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 S.Quatrini.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 S.Quatrini su naujuoju LNOBT rinkodaros vadovu J.Grickevičiumi.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 S.Quatrini su naujuoju LNOBT rinkodaros vadovu J.Grickevičiumi.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 S.Quatrini koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 S.Quatrini koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
  S.Quatrini ir V.Vyšniauskas koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
  S.Quatrini ir V.Vyšniauskas koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 S.Quatrini koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 S.Quatrini koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 Trys  tenorai (iš kairės) A.Drevinskas, V.Vyšniauskas ir M.Vitulskis koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 Trys  tenorai (iš kairės) A.Drevinskas, V.Vyšniauskas ir M.Vitulskis koncerte „Dedikacija“.<br> M.Aleksos nuotr.
 Koncerto „Dedikacija“ akimirka.<br> M.Aleksos nuotr.
 Koncerto „Dedikacija“ akimirka.<br> M.Aleksos nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Oct 29, 2018, 12:33 PM

Nenuostabu, kad pirmą savo pasirodymą šiuo amplua maestro dedikavo, jo nuomone, ryškiausiam operos meistrui, kokį Lietuva yra turėjusi, Virgilijui Noreikai (1935-2018).

Ketvirtadienį teatras kaito nuo plojimų, maestro išugdytiems tenorams Vaidui Vyšniauskui, Merūnui Vitulskiui ir Algirdui Drevinskui dainuojant jo mėgtą repertuarą su S.Quatrini diriguojamu LNOBT orkestru. Vakaras tryško geromis emocijomis, žavėjo artistų meistryste ir žaisme.

Šia proga pakalbinau naująjį LNOBT operos vadovą S.Quatrini.

- Prieš metus tik svajojote kada nors įgyvendinti savąją teatro viziją. Ir štai – pasitaikė proga. Ar LNOBT – palanki tam erdvė?

- Žinoma. Čia atvykęs iš karto pajutau orkestro, choro, solistų, teatro vadybininkų pasitikėjimą, o be jo nieko nenuveiktume. Taigi pradedu įgyvendinti savo viziją.

Noriu padaryti operą Lietuvoje labiau prieinamą žmonėms. Ne visi gali dėl įvairių aplinkybių pas mus atvykti, todėl turime juos aplankyti patys. Nutarėme išbandyti keliaujančios operos formatą – rengti nedidelio ansamblio pasirodymus po miestelius vežiojamoje scenoje. Juos galėtų globoti jauni lietuvių režisieriai.

Nacionalinis operos teatras turi būti kiekvieno lietuvio teatras – ne tik vilniečių.

- Ar nebus teatrui per daug veiklos?

- Teatras galėtų dirbti kur kas daugiau negu iki šiol. Nuo kito sezono dažnai rengsime ir simfoninius koncertus, kad orkestras galėtų tobulėti grodamas įvairesnę muziką. Jau prieš šį koncertą muzikantai stipriai pasitempė, nes šlifavome kiekvieną kūrinių detalę. Buvau negailestingas, nes lygis manęs netenkino.

Turime labiau mylėti šį teatrą, pažinoti jo žmones, kaip atpažįstame muzikantus Filharmonijos scenoje. Ir dėl to orkestrantams sveika dažniau sėdėti veidu į publiką, pajusti daugiau atsakomybės už savo muzikavimą, solines partijas.

Kai Claudio Abbado įkūrė „Orchestra Filarmonica della Scala“, kuris ėmė koncertuoti keliolika kartų per metus su geriausiais dirigentais, Milano operos orkestras ištobulėjo. Kodėl to neišbandžius Lietuvoje?

- Publika gali nesusidomėti – juk Vilniuje turime dar du intensyviai koncertuojančius simfoninius orkestrus.

- Norint kelti orkestro lygį reikia išbandyti jį įvairiose situacijose. Ateityje, manau, bus ir gastrolių.

Be to, neketinu stoti į varžybas su kitais orkestrais ar pakeisti LNOBT kolektyvo prigimties. Mūsų programos bus kitokios – veikalai su choru ir solistais. Mano mentorius, buvęs ilgametis „Metropolitan Opera“ dirigentas Fabio Luisi labai pritarė tokiai strategijai.

Esu čia tam, kad pakelčiau teatro meninį lygį, kuris nebuvo pakankamai geras. Turi problemų ir solistai. Tikiuosi, kad jas padės įveikti geriausi vokalo pedagogai, kuriuos nuolat kviesimės.

Aš pats daug mokausi, esu reiklus sau – tikiuosi to paties ir iš kitų. Nacionalinis teatras negali būti labdaros organizacija, aprūpinanti visus norinčius darbu. Turime prilygti tiems, su kuriais imamės bendrų projektų.

Nuo kolektyvų lygio priklausys, ką girdėsime spektakliuose. Manau, žymiausi solistai mielai išbandytų pas mus naujus vaidmenis, jei aukštai iškeltume kokybės kartelę ir maloniai juos priimtume.

Aišku, Anos Netrebko gal ir neįpirktume, bet galėtume pritraukti daugiau rėmėjų panašiems projektams. Tarp kitko aš nesu žvaigždžių koncertų šalininkas – tai pernelyg brangus malonumas. Manau, geriau pasiūlyti lietuvių publikai pasiklausyti didžio dainininko operoje.

Neįtikėtina, kad tiek mažai garsių lietuvių dainuoja LNOBT. Norėčiau juos sugrąžinti į teatrą.

- Kaip jie grįš, kai kontraktai sudaromi paskutinę minutę?

- Jau šį lapkritį sieksiu pristatyti kito sezono darbus ir paskelbti premjeras iki 2024-ųjų. Turime pakviesti lietuvius anksčiau, negu juos išgraibstys kiti. Mano tikslas matyti teatre Violetą Urmaną, Kristianą Benediktą, Justiną Gringytę, Modestą Sedlevičių, Mildą Tubelytę, A.Drevinską ir kitus talentingus operos solistus.

Nors mūsų honorarai nėra pasauliniai, galime būti įdomūs kūrybos partneriai. Aš pats šį sezoną turėjau daug pasirodymų Venecijos „La Fenice“ teatre, greitai diriguosiu Frankfurto, Portugalijos nacionalinėje operose, gastroliuosiu Japonijoje su Tokijo filharmonijos orkestru, esu pakviestas pasirodyti naujoje Elbės filharmonijoje Hamburge.

Galiu pakviesti į Vilnių pripažintus režisierius iš Italijos, maestro, diriguojančius „Metropolitan Opera“, San Francisko, Vienos ir Bavarijos valstybinėse operose. Laukia koprodukcijos su svarbiais teatrais.

Aišku, įgyvendinti visus sumanymus nebus paprasta finansiškai. Tačiau manau, kad praeityje buvo per daug mokama spektaklių statytojams – čia būtų galima sutaupyti.

- „Vilnius City Opera“ (VCO) nuolat bendradarbiauja su dainininkais, kuriuos jūs taip pat norite kviestis. Aršiai konkuruosite, o gal bendradarbiausite?

- VCO yra privati kompanija, o mes gauname valstybės pinigus, kad būtume kiekvieno lietuvio kompanija. Mūsų repertuaras didelis. Galime leisti solistams dainuoti, ką jie nori.

Žvelgdamas į ateitį galvoju apie „Aidą“, „Normą“, „Don Žuaną“, „Voceką“, „Rožių kavalierių“, baroko operą.

Atidžiai tyrinėju Lietuvos muzikos sceną. Jau susitikau su daugeliu jaunų čionykščių maestro, niekada nedirigavusių LNOBT. Mane nustebino, kad ir Giedrė Šlekytė, pirmoji Klagenfurto teatro Austrijoje kapelmeisterė, čia nėra pasirodžiusi. Prieš šešerius metus mes varžėmės dirigavimo konkurse Kipre – ji laimėjo antrąją, o aš trečiąją premijas.

Giedrė jau sutiko debiutuoti kitą sezoną. Bandysiu susitarti ir su Mirga Gražinyte, kviesiu Martyną Stakionį, Modestą Barkauską, Ričardą Šumilą, Vytautą Lukočių, aišku, ir Modestą Pitrėną, kuris čia gerai žinomas.

Teatre liks ir vyresnioji dirigentų karta – juk tai visų lietuvių teatras.

- Nebaugu su jauna nepatyrusia komanda sėsti į didžiulę teatro mašiną?

- Nė kiek. Man šis teatras patinka. Mane pasitiko labai draugiška atmosfera. Dar buvęs LNOBT vadovas Gintautas Kėvišas mane kvietė tapti pagrindiniu kviestiniu teatro dirigentu, bet buvo atleistas.

Operos meno vadovo pareigų ėmiausi ne dėl atlyginimo. Tai, ką čia uždirbsiu per metus, galiu gauti už tris spektaklius „La Fenice“ teatre. Vadovauti nacionalinei operai – garbė ir prestižas.

Noriu žmonėms parodyti, kaip vertinu tokį pasitikėjimą, kaip man patinka ši šalis. Ketinu įsikurti Lietuvoje, praleisti čia mažiausiai penkis mėnesius per metus, mokėti čia mokesčius. Tai sąžininga.

Nesame genijai, todėl turime daug dirbti. Noriu, kad žmonės skristų į mūsų premjeras iš užsienio. Jei lietuviai nuspręs, kad anksčiau teatro lygis buvo aukštesnis, nedelsdamas atsistatydinsiu.

Turiu daug idėjų. Nors atsakau už meninį operos lygį, esu pasirengęs bendradarbiauti su kitais teatro departamentais. Tarkime, pasiūliau įsteigti teatre knygyną ir restoraną.

Po mano premjeros Vilniuje „Kapulečiai ir Montekiai“ tėvai ir draugai iškeliavo namo tuščiomis rankomis, nes nerado nusipirkti teatrinių suvenyrų. Vilniuje negausi marškinėlių su operos logotipu arba knygos apie operos autorių. Tenka „gūglinti“. Taip neturėtų būti.

* * *

Kūrybos kalendorius – perpildytas

S.Quatrini 1984 m. gimė Romoje, pasiturinčioje šeimoje. Nuo penkerių metų mokėsi pūsti trimitą ir kaip trimitininkas baigė Akvilos muzikos konservatoriją. Vėliau kartu studijavo teisę ir kompoziciją, bet nutarė tapti dirigentu ir baigė Milano C.Abbado muzikos mokyklą.

2013 m. jis laimėjo tarptautinį dirigavimo meistriškumo kursų konkursą Džordžijoje (JAV) ir trečiąją premiją tarptautiniame S.Michaelideso jaunųjų dirigentų konkurse Nikosijoje (Kipras). Maestro taip pat yra E. Petrolini meno premijos laureatas.

2015–2016 m. sezoną S. Quatrini buvo italų dirigentų F.Luisi ir M.Benini dubleris Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre, taip pat asistavo F. Luisi statant operas „Valle d’Itria“ festivalyje. Pastaraisiais metais jau pats šiame festivalyje dirbo kaip G. Verdi operos „Karalius vienai dienai“ ir Nicola Vaccai operos „Džuljeta ir Romeo“ pastatymų muzikos vadovas.

Šiandien S.Quatrini diriguoja spektaklius ir koncertus garsiajame Venecijos „La Fenice“ teatre, Veronos arenoje, Florencijos „Teatro del Maggio Musicale Fiorentino“.

Jis yra dirigavęs Danijos, Latvijos, Lietuvos nacionaliniams simfoniniams orkestrams, Abrucų, Kipro, Meikono ir Gvineto simfoniniams, C.Monteverdi ir Atlantos kameriniams, „Orchestra Verdi“, „Filarmonica Centro d’Italia“, Malaizijos filharmonijos, Rusijos nacionalinės filharmonijos, „ICO della Magna Grecia“, „Internazionale d’Italia“, „Milano Orchestra dei Pomeriggi Musicali“ ir „Accademia Teatro alla Scala“, Paryžiaus „Les Voix Concertantes“ orkestrams.

LNOBT dirigentas debiutavo 2016 m. latvių operos žvaigždės K.Opolais koncerte. 2017 m. jis sugrįžo į teatrą kaip V.Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ pastatymo muzikos vadovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.