Režisierius Linas Mikuta dokumentiniame filme gilinasi į Juozo Zikaro, kaip menininko, gimimą, jo talento ir pilietiškumo budimą, laisvės sampratą, asmenybės brandą ir tragizmą. Neabejotina viena: Tėvynė buvo esminis skulptoriaus gyvenimo dėmuo, o svarbiausi jo gyvenimo etapai lemtingai sutapo su pačios Lietuvos valstybės likimo vingiais.
Filmas tarsi suvertas ant Kauno Juozo Zikaro memorialinio muziejaus vadovės Rasos Ruibienės charizmatiško pasakojimo, kurį praturtina istorikų, menininkų, visuomenės veikėjų mintys, dokumentiniai kadrai iš kelionės Zikaro pėdsakais ir šių dienų jaunimo pamąstymai apie laisvę.
Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“ – simbolis, lydintis viso filmo metu, skatinantis žiūrovą susimąstyti, kokia gi tikroji laisvės kaina, kokia jos reikšmė Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų asmeniškai.
Filmo režisierius L. Mikuta – jaunosios kartos menininkas, jau spėjęs sukurti labai brandžių ir pačiais geriausias vertinimais garsėjančių dokumentinių filmų. Tai „Dzūkijos jautis“, „Pakeleiviai“, „Pietūs Lipovkėje“, „Šaltos ausys“. Pastarasis, 2016 metais sukurtas filmas vis tebepelno apdovanojimus tarptautiniuose kino festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
Muziką filmui dovanojo dainininkė ir kanklininkė, buvusi panevėžietė Indrė Jurgelevičiūtė. Ji kartu su tarptautine alternatyvaus folkloro grupe MEROPE jau daug metų kuria, koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse.
Filmą prodiusavo ne vieną kultūrinį projektą Panevėžyje įgyvendinusi VšĮ „Dermė“, filmo sklaida bendruomenėse rūpinasi asociacija „Bitės namai“.
