Pirmą kartą Vilniaus teatro mėgėjai turės galimybę įvertinti metus trukusio kūrybinio proceso rezultatą. Gimti galutinei spektaklio versijai padėjo ir šių metų lapkričio mėnesio „Šimtmečio moterų“ komandos kelionė į Ameriką. Lietuviams, gyvenantiems už Atlanto, parodyti šeši „Šimtmečio moterų“ spektakliai.
Šis kūrinys suvienijo unikalią menininkų komandą: aktores Neringą Bulotaitę, Jurgą Kalvaitytę, dramaturgę Ingridą Ragelskienę, dailininkę Jurgitą Jankutę, kompozitorių Antaną Kučinską, video menininką Kornelijų Jaroševičių bei animacijos kūrėją Nidą Kaniušą. Kurdami „Šimtmečio moterys“ jie norėjo paklausti Lietuvos teatro žiūrovų ir savęs – kas lietuviams šiandien yra pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjos, kokią vietą moterys, kovojusios už nepriklausomybę, užima mūsų amžininkų atmintyje?
„Šimtmečio moterys“ skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui ir pirmosioms Lietuvos feministėms. Jame netikėtais rakursais pristatomos dažnai literatūroje gan schematiškai vaizduojamos tokios legendinės moterys, kaip rašytojos Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Žymantienė-Žemaitė, seserys politikės Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė, aktorė Ona Rymaitė. Spektaklio kūrėjos išradingai keliauja šių moterų gyvenimo istorijomis, priartina jas prie šiandienos, leidžia šiuolaikinei moteriai geriau suprasti Lietuvos moterų laisvėjimo istoriją.
Aktorės Neringa Bulotaitė ir Jurga Kalvaitytė pateikia ištisą plejadą subtiliai sukurtų vaidmenų – perteikia ne tik jų vidinį, bet ir išorinį grožį, atkurdamos to laikotarpio moterų kostiumų madas, į spektaklio audinį įpindamos originalius XX a. pirmosios pusės Lietuvos filmuotus kadrus. Aktores bendram kūrybiniam procesui įkvėpė ir gimtasis Kauno miestas, didžiulis noras permąstyti savo asmenines bei prosenelių patirtis, likimus.
Spektaklio „Šimtmečio moterys“ siužetą istoriškai įrėmina dvi kertinės datos – 1907-aisiais Kaune įvykęs I Lietuvos moterų suvažiavimas ir 1937 m. Kaune įvykęs II Lietuvos moterų suvažiavimas bei tuo metu aktyviai visuomeniniuose procesuose dalyvavusių moterų gyvenimo ir sudėtingų likimų peripetijos.
Aktorė Jurga Kalvaitytė, dalyvaudama „Šimtmečio moterų“ kūrybiniame procese, teigia atradusi pamatinių vertybių, padėjusių atsikratyti savotiškų mąstymo klišių: „Tie keli labai asmeniški sakiniai, kurie neseniai „Šimtmečio moterų“ pradžioje atsirado, stebuklingai palaiko vaidinimą. „1907 metais mano proseneliai buvo susituokę 5 metus...“ Iš jų kyla teisė kalbėti apie didžias Lietuvos moteris, kaip aktorė įgyju daugiau pasitikėjimo. Daug bendravome su istorikais. Supratome, kad visų tarpukario moterų neaprėpsime. Suvaldyti tokią medžiagą buvo sunku. Man labai padėjo tai, kad dalyvauju kuriant LRT laidą „Lietuva mūsų lūpose“ – bendrauju su daugybe šviesių Lietuvos žmonių.
Užkrečia jų teigiamas požiūris į Lietuvą, į mūsų praeitį ir dabartį. Norisi ir savyje ieškoti pozityvių dalykų. Smagu matyti, kaip dega pašnekovų akys, kai jie pasakoja apie savo herojus ir jų nuveiktus darbus. Tai labai įkvepia. Tokie žmonės ir palaiko mūsų Lietuvą. Juk kokia būtų valstybė be kultūros šviesulių? Važinėdama po Lietuvą pastebiu, kad regionuose žmonės nuoširdesni, mažiau kompleksuoti. Iš jų ir semkimės tikėjimo gyvenimu!“
