Norite prisiliesti prie popiežiaus Pranciškaus palaiminimo? Užsukite į Užupį. Retas vilnietis žino, kad šį rudenį Paupio gatvėje atsirado išskirtinis, popiežiaus palaimintas objektas – į lotynų kalbą išversta Užupio konstitucija, kurią derino šios kalbos specialistų būrys.
Neįprasta istorija prasidėjo, kai Užupio respublikos simbolinės vyriausybės užsienio reikalų ministras ir konstitucijos bendraautoris Tomas Čepaitis parašė laišką ką tik išrinktam popiežiui Pranciškui. „Aš jį myliu – jis turi humoro jausmą“, – savo poelgį paaiškino T.Čepaitis.
Pakvietė laikyti mišių
Kaip mažos valstybės – Užupio respublikos – vadovas T.Čepaitis savo laiške kreipėsi į kitos mažos valstybės – Vatikano – vadovą: „Užupis mažas, tačiau Vatikanas dar mažesnis“, – rašė jis. Jis pabrėžė, kad ir Užupis, ir Vatikanas yra miesto senamiestyje.
Italų ir ispanų kalbomis popiežius Pranciškus buvo kviečiamas atvykti į Užupio respubliką ir laikyti mišias prie „Užupio angelo“ skulptūros, taip parodant Užupyje įsisiautėjusiems vagims, kad vogti negražu.
Savo didelei nuostabai, T.Čepaitis gavo pranešimą iš Vatikano, kad popiežius Pranciškus jo laišką gavo.
Dabar šį savo laišką T.Čepaitis vertina kaip kvailoką.
Nuncijų nustebino prašymas
Paskelbus apie popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą T.Čepaitis paprašė audiencijos pas apaštališkąjį nuncijų Pedro Lopezą Quintaną ir nuvykęs į nunciatūrą pasiūlė parengti Užupio konstitucijos vertimą į lotynų kalbą, kurį galėtų palaiminti į Užupį nuvykęs popiežius.
T.Čepaičio teigimu, iš pradžių nuncijus atrodė nustebęs, tačiau vėliau pagyrė už gerą iniciatyvą.
Jo Ekscelencija apgailestavo, kad popiežiaus dienotvarkė Lietuvoje labai įtempta, jis neturėsiąs laiko net pakilti į Trijų Kryžių kalną.
Todėl buvo sutarta, kad T.Čepaitis pasirūpins išversti Užupio respublikos konstituciją į lotynų kalbą, užrašys tekstą ant lentos ir atgabens į nunciatūrą, o popiežius Pranciškus ją palaimins vizito metu.
Pasklidus žiniai, kad Užupio konstitucija bus gabenama į nunciatūrą popiežiui palaiminti, du dailininkai įdavė ir savo paveikslus T.Čepaičiui kaip dovaną pontifikui.
T.Čepaitis, nunešęs juos į nunciatūrą, gerokai nustebo vestibiulyje išvydęs daugybę sustatytų paveikslų.
Perskaitė ir palaimino
Lentą su Užupio respublikos konstitucijos tekstu lotynų kalba popiežius palaimino rugsėjo 22 dieną Vilniuje, Apaštališkojoje nunciatūroje, kur buvo apsistojęs per savo vizitą į Baltijos šalis.
Apaštališkojo nuncijaus sekretorius kunigas Mindaugas Šlaustas sakė, kad popiežius Pranciškus pirmiausia perskaitė Užupio respublikos konstituciją lotyniškai.
Jam buvo paaiškinta, kad Užupis yra Vilniaus kultūros gyvenimo reiškinys.
„Popiežius kaip žmogus dalyvauja visose žmogaus gyvenimo srityse – taip ir čia“, – paaiškino M.Šlaustas.
Jis pabrėžė, kad tai, ką popiežius Pranciškus palaimino savo vizito į Lietuvą metu, yra konfidenciali informacija. Ji tampa vieša tik tada, kai žmonės patys apie tai paskelbia.
Šiuo metu žinoma, kad popiežius palaimino Gailestingumo Motinos paveikslą vainikuojančią karūną, palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise esančius ligonius, o po vizito atsiuntė prezidentei Daliai Grybauskaitei laišką, kuriame padėkojo už šiltą ir nuoširdų priėmimą per jo valstybinį vizitą Lietuvoje ir palaimino visus Lietuvos žmones.
Iššūkis senajai kalbai
Kas tie vertėjai, išvertę Užupio konstituciją į lotynų kalbą taip, kad net pats popiežius Pranciškus neturėjo priekaištų?
Užupio konstitucijos vertimas į lotynų kalbą buvo rimtas iššūkis. Ne taip lengva perteikti tokius šio dokumento straipsnius kaip „Žmogus turi teisę būti nežymus ir nežinomas“ arba „Šuo turi teisę būti šunimi“.
Konstitucijoje yra 37 straipsniai, tarp jų – „Žmogus turi teisę kartais nežinoti, ar turi pareigų“, „Žmogus turi teisę verkti“, „Žmogus turi teisę būti asmeniškas“, „Žmogus turi teisę būti nelaimingas“.
Užsieniečiams turėtų būti sunkoka suprasti teiginį, kad žmogus turi teisės į karštą vandenį, šildymą žiemą ir čerpių stogą.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad žmogus turi ne visas teises. Pavyzdžiui, „Žmogus neturi teisės prievartauti“, „Žmogus neturi teisę kėsintis į amžinybę“, „Žmogus neturi teisės padaryti kitą kaltą“, taip pat „Žmogus turi teisę neturėti jokių teisių“.
Dokumente taip pat apibrėžiama, kad žmogus turi teisę švęsti arba nešvęsti savo gimtadienį, prisiminti savo vardą.
Keli straipsniai skirti ir naminiams gyvūnams. Be jau minėto straipsnio apie šunis, tryliktasis straipsnis skelbia: katė neprivalo mylėti savo šeimininko, bet sunkią minutę privalo jam padėti.
Užupio respublikos konstituciją 1998 metais per keletą valandų parašė Užupio respublikos prezidentas, režisierius Romas Lileikis ir vertėjas T.Čepaitis.
Vertė politikai ir diplomatai
Užupio respublikos tekstas buvo verčiamas nuo gegužės. Jį verčiant ir redaguojant dalyvavo geriausi lotynų kalbos žinovai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tuo metu Užupio respublikos konstitucija jau buvo išversta į lotynų kalbą – studentai buvo gavę tokią užduotį iš savo dėstytojų, bet pradėta nuo pradžių.
Iš pradžių buvo parengti du vertimai.
Vieną parengė VU Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto direktorė Nijolė Juchnevičienė, kitą – garsiausi Sankt Peterburgo lotynistai, į kuriuos kreipėsi T.Čepaitis.
Tuomet ilgametis Lietuvos atstovas prie Šventojo Sosto, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas ir Seimo narys Mantas Adomėnas lygino abu tekstus, derino tarpusavyje ir ieškojo geriausiai skambančio varianto.
„Tai buvo neįprastas tekstas, parašytas šiuolaikiškai mąstančio žmogaus. Nebuvo lengva pasiekti, kad lotynų kalba skambėtų natūraliai“, – „Sostinei“ sakė V.Ališauskas.
Bet tuo vertimo ir redagavimo darbai dar nesibaigė.
V.Ališauskas prisimena, kad kai garsiausi Lietuvos lotynistai atsiuntė savo pastabas, teko dar sykį grįžti prie jau parengto teksto. O tuomet T.Čepaitis pasižiūrėjo į tekstą iš kito taško: jo manymu, tekstas turėjo dar ir gražiai skambėti.
„Šis popiežiaus palaiminimas – gražus, prasmingas gestas, tačiau nėra griežtąja prasme religinis. Tačiau laiminami gali būti įvairūs dalykai – butai, automobiliai“, – sakė V.Ališauskas.
Už nuopelnus verčiant Užupio konstituciją V.Ališauskas buvo paskirtas Užupio respublikos ambasadoriumi prie Šventojo Sosto, M.Adomėnas – Užupio ambasadoriumi Šventojoje Romos imperijoje, o N.Juchnevičienė – Užupio ambasadore lotynų kalboje.
Žavisi konstitucijos tekstu
Užupio respublikos nepriklausomybės signataras, buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas, slaptųjų tarnybų viršininkas, menotyrininkas Saulius Pilinkus buvo vienas iš Užupio gyventojų, kuriam buvo patikėta nugabenti lentą su Užupio konstitucija į nunciatūrą.
Taip buvo drąsiau. Nors plokštė svėrė nedaug, visi buvo prisiklausę stereotipų apie popiežių ir labai bijojo.
S.Pilinkus nematė popiežiaus reakcijos, bet jis matė Nyderlandų karaliaus ir Estijos prezidento reakciją į Užupio respublikos konstitucijos tekstą olandų ir estų kalbomis – abu skaitė tekstą susidomėję.
„Tai nėra šmaikštuoliškas tekstas apie šuniukus ir katytes. Daugelis itin išsilavinusių ir išprususių žmonių žavėjosi Užupio konstitucija kaip teisiniu dokumentu“, – kalbėjo S.Pilinkus.
Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Johnas F.Tefftas pasakė ilgą giriamąją kalbą, žavėdamasis šiuo teisiniu dokumentu anglų kalba. Tiesa, tuo metu jis laikė rankose savo šuniuką ir, be kita ko, pabrėžė, jog Užupis yra vienintelė teritorija, kur jo augintinis turi teises.
„Tai rodo, kad daug dalykų, kurie iš pradžių atrodė kaip pokštas, turi visai kitokią prasmę“, – sakė S.Pilinkus.
Konstitucijos prospektu vadinamoje Paupio gatvėje ant sienos kabo jau 33 Užupio konstitucijos vertimai į pasaulio kalbas. Vietos liko dar dešimčiai.
S.Pilinkus pabrėžė, kad Užupio gyventojai neketina daryti jokios atrankos, kuria kalba konstituciją kabinti, nors norinčiųjų – daugybė.
Lentą su tekstu atidengė per Šv.Pranciškų
Popiežiaus palaiminta lenta su Užupio konstitucijos tekstu lotynų kalba buvo atidengta Šv.Pranciškaus dieną, spalio 4-ąją.
Po mišių Bernardinų bažnyčioje parapijiečių ir svečių procesija nuėjo į Paupio gatvę.
Lotynišką konstituciją iškilmingai atidengė apaštalinio nuncijaus sekretorius Christopheris Washingtonas ir Užupio respublikos prezidentas R.Lileikis.
Per atidengimą Bernardinų bažnyčios choras giedojo Pranciškaus Asyžiečio „Saulės giesmę“.
