Nuo 2008 metų ši siena puošiama įvairiais mažo formato meniniais objektais, susijusiais su literatais. Tuos objektus kuria dailininkai ir kitų sričių menininkai. Medžiagos naudojamos pačios įvairiausios: medis, metalas, plastikas, keramika, stiklas.
Dabar Literatų gatvė tapo tikru miesto svečių traukos objektu, reta ekskursija aplenkia ją. Žmonės čia noriai lankosi, fotografuojasi, dalijasi įspūdžiais ir vėliau per socialinius tinklus kviečia apsilankyti kitus.
Viskas prasidėjo nuo vieno žmogaus įdomaus sumanymo. Tas žmogus – dailininkė grafikė Eglė Vertelkaitė. Jos sumanymas – išties labai įvairialypis, vertintinas daugeliu požiūrių. Tai – ir išskirtinis paminklas viešoje erdvėje, ir unikali gatvės puošyba, ir savotiška bažnyčių interjerų objektų, pavyzdžiui, votų, interpretacija. Literatų gatvės projektas pradėtas įgyvendinti 2008 metais, o 2012 metais buvo paskelbta oficiali jo pabaiga.
Gerai žinoma, kad išimtis tik patvirtina taisyklę. Literatų gatvės sienoje 2019 metų lygiadienį atsirado dar vienas meninis objektas, skirtas poetui Tadui Žvirinskiui. Nedidelėje lentelėje matome poeto profilį ir jo vizitine kortele tapusią frazę: „Poezija – tai psichotropinis vaistas.“
Mat minėtasis poetas pagal išsilavinimą yra vaistininkas. Ko gero, dėl to lentelėje randame ir keletą tablečių bei kapsulių.
Meninio objekto autorius – dailininkas Vytautas Poška. Abu menininkus sieja sena bičiulystė, siekianti vakarinės meno mokyklos laikus. Lentelė – tai V.Poškos dovana artėjančio T.Žvirinskio penkiasdešimtmečio proga.
T.Žvirinskis juokaudamas teigia, kad jis pripratęs būti paskutinis visuose sąrašuose dėl pavardės iš Ž raidės, bet esąs laimingas ir dėkingas Literatų gatvės projekto kuratorei E.Vertelkaitei ir dailininkui V.Poškai už galimybę įsiamžinti šiame nepakartojamame Vilniaus kampelyje.
