„Ne taip dažnai rimtosios muzikos, ypač autoriniai koncertai tampa švente ir džiugiu nuotykiu, o šiuolaikinė muzika skamba ne sausai, bet giliai veikia jausmus ir pasąmonę", - taip rašė apie kompozitoriaus kūrybą jo 70-ojo jubiliejaus proga muzikologė Daiva Tamošaitytė.
A.Šenderovas paliko daugybę jaudinamų kūrinių. Jis kaip niekas kitas mokėjo įskelti savo muzika emocijų ugnį. „Tai didis kompozitorius. Nuo M.K.Čiurlionio per Eduardą Balsį jis priklauso žymiausių kūrėjų plejadai, - pripažino maestro Modestas Pitrėnas. - Muzika yra vibracijų menas. A.Šenderovo muzikoje vibracijų – visa paletė“. Velionis kūrė žmogaus sielai.
Tikėjo ypatingu muzikos poveikiu
Rusijoje gimęs A. Šenderovas 1967 metais baigė Lietuvos konservatoriją, kartu studijavo kompoziciją Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje. 1990 metais stažavo Tel Avivo Samuelio Rubino muzikos akademijoje.
Žydų kilmės kompozitoriaus kūriniai skambėjo dešimtyse tarptautinių muzikos festivalių, žymiose pasaulio koncertų salėse visuose pasaulio žemynuose. Jam daug kartų plota violončelės festivalyje Kronberge, Šlėzvigo-Holšteino ir kituose garsiuose Vokietijos festivaliuose, prestižinėse Lenkijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Prancūzijos, Šveicarijos ir kitų šalių šiuolaikinės muzikos šventėse.
Kompozitoriaus muziką populiarina tokie žymūs atlikėjai kaip Davidas Geringas, Geiras Draugsvollas, Mircea Ardeleanu, Elsbeth Moser, Jeff Moore, Cecile Peryol, Markas Drobinsky, Misha Machtina, Tamami Honma, Reinbertas Eversas, Emperor kvartetas, Edinburgo kamerinis orkestras, daugybė Lietuvos scenos pažibų.
Kompozitorius pelnė laurus tarptautiniuose konkursuose: 1993 metais už kūrinį „Der tiefe Brunnen...“ buvo apdovanotas II premija tarptautiniame konkurse Prahoje, 1994 metais už kūrinį „M. K. Čiurlionio eskizai“ - garbės diplomu tarptautiniame Witoldo Lutosławskio kompozicijos konkurse Kilyje (Švedija). 2002 metais už koncertą violončelei ir simfoniniam orkestrui „Concerto in Do“ jam įteikta Europos kompozitoriaus premija „young.euro.classic“ festivalyje Berlyne.
2005 m. Anatolijus Šenderovas laimėjo prizą už geriausią sceninį kūrinį (baletą „Dezdemona“) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2012 m. tarp šio paties konkurso laureatų taip pat pateko jo Koncertas violončelei ir simfoniniam orkestrui Nr. 3.
2008 m. A.Šenderovui įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimas. Jo nuopelnai 1996 metais įvertinti Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (Riterio kryžiumi), 1997 metais - Lietuvos Nacionalinės premija, 2006 m. - ordinu "Už nuopelnus Lietuvai" (Karininko kryžiumi).
Minint A.Šenderovo 70-metį tuometinis kultūros ministras Šarūnas Birutis jam įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – aukso garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ „Už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką“.
Kompozitorius padėkos kalboje sakė: „Aš savo žvaigždę – muziką nešu jau 56 metus... Tikėjau ir tikiu, kad muzika žmogui turi ypatingą poveikį, gali sukelti ir pozityvius, ir agresyvius jausmus.
Nelabai tikiu, kad muzika gali pakeisti pasaulį – jis būtų jau seniai kitoks, harmoningas – bet manau, kad bent kol muzika skamba, ji šiek tiek keičia žmogų. Jis pasineria į kitą dimensiją ir tampa nors kiek kitokiu“.
Kūrėjas atsigręžė į savo šaknis
Mirusį kompozitorių Anatolijų Šenderovą kolegos prisimena kaip šiltą žmogų, į savo kūrybą meistriškai įpynusį žydiškąją temą.
„Anatolijaus muzika iš pradžių buvo labai konstruktyvi ir jam net būdavo priekaištaujama, kad muzika labai jau sudėtinga. Vėliau jis pirmą kartą išvyko į Izraelį ir grįžo su labai stipriu šaknų pajutimu“, – BNS antradienį sakė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Pasak jos, savo pavyzdžiu A. Šenderovas įkvėpė ir kitus kūrėjus ieškoti tautinių, etninių šaknų.
„Jo kūryba yra geriausias visomis žodžio prasmėmis emocijų, etninės kultūros puoselėjimas: tai nėra citatos, tai yra išjautimas. Šiandien mes nerasime atlikėjo, kuris nenorėtų švęsti savo kūrybinės veiklos sukakties be Šenderovo premjeros“, – sakė Žigaitytė-Nekrošienė.
„Laisvas tikslumas – taip galima pavadinti jo kūrybą“, – pridūrė ji.
„Mes šiomis savaitėmis dar planavome jo autorinį koncertą 2020 metų rudenį, jam būtų sukakę 75–eri metai ir būtų skambėjusi jo oratorija „Šma Israel“, – BNS pasakojo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Pasak jos, kiekvienas A. Šenderovo pasirodymas buvo didžiulis muzikinis įvykis, tarsi festivalis, į kurį atvykdavo daugybė jo bičiulių ir atlikėjų iš viso pasaulio.
„Tai vienas iš ryškiausių šiuolaikinių lietuvių ir litvakų kompozitorių, pasiekęs labai didelį tarptautinį pripažinimą, kadangi jo kūriniai skambėjo labai plačiai Europoje, JAV, jo kūrinius į savo repertuarą įtraukė žymiausi orkestrai, solistai“, – sakė R. Prusevičienė.
Ji pasakojo, jog A. Šenderovo baletas „Dezdemona“ publikos buvo ypač mėgiamas dėl savo emocinės muzikinės kalbos. Jo muzika, pasak Filharmonijos vadovės, buvo ekspresyvi, tačiau harmoninga.
„Apskritai pats žmogus buvo itin nuoširdus ir atviras. Visiems, kas su juo bendravome ir draugavome, visi, kas grojo jo muziką, labai mylėjo ir jį patį, ir jo muziką“, – sakė R. Prusevičienė.
A. Šenderovo kūryboje labai svarbios buvo žydų likimo, Vilniaus geto, žydų bendruomenės temos.
Jis yra sukūręs muziką Gintaro Varno spektakliui „Getas“, ji nominuota šių metų „Auksiniam scenos kryžiui“.
A.Šenderovo kurtas „Sulamitos giesmes“ yra atlikusi dainininkė Judita Leitaitė. Kompozitorius yra sukūręs ne vieną kūrinį, dedikuotą violončelininkui Dovydui Geringui, su kuriuo buvo artimi draugai.
A. Žigaitytė-Nekrošienė prisiminė, kad būtent A.Šenderovo idėja buvo sukurti Eduardui Balsiui dedikuotą jo mokinių kūrinį – variacijas E-d-B-a tema. Šis kūrinys įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip kūrinys su daugiausiai autorių.
„Jeigu jis ką nors sugalvodavo, taip tyliai ramiai, kartais net pykdavome, kad įkyriai, pasiekdavo savo“, – kalbėjo ji.
„Jeigu ne Anatolijus, to nebūtų buvę“, – sakė A. Žigaitytė.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus A. Šenderovo mirties
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo mirties jo artimiesiems ir draugams bei kolegoms.
„Muzika buvo užkoduota A. Šenderovo asmenybėje. Talentingas kompozitorius buvo visą gyvenimą ištikimas savo pašaukimui ir siekė savo kūryba priartinti muziką prie kiekvieno žmogaus. To mokė ir jaunuosius muzikos kūrėjus, dosniai dalindamasis su jais meistriškumo paslaptimis“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad Lietuvos kultūros bendruomenė ir tarptautinis muzikos pasaulis neteko talentingo kompozitoriaus, tačiau jo muzika išliks amžiams.
„Šio iškilaus menininko unikali kūryba kupina dramaturgijos, ryškių emocijų ir tautinių motyvų, todėl susitikimas su Anatolijaus Šenderevo muzika visada buvo didelis ir įsimintinas įvykis. Dėl skaudžios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bičiuliams ir visiems kultūros žmonėms. Esu tikras, kad įstabi kompozitoriaus muzika nemirtinga – ji ir toliau skambės Lietuvoje bei žymiausiose pasaulio koncertų salėse“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Seimo pirmininkas priminė apie A. Šenderovo indėlį į Lietuvos vardo garsinimą – jis buvo vienas žymiausių lietuvių kompozitorių, kurio kūriniai atliekami įvairių atlikėjų visame pasaulyje.
„Kompozitorius pasauliui dovanojo ypatingą skambesį, nešantį ne tik ryškią emociją, bet ir svarbią žinią. Dėkojame už šalies vardo garsinimą ir pasaulinių apdovanojimų pelniusios muzikos palikimą“, – sakė parlamento vadovas.
