Režisierė savo filmui pasirinko gerai žinomus, savo talentą jau įrodžiusius aktorius, kurių įtikinama, subtili vaidyba pasakoja, ką reiškia būti žmogumi tuštumoje, visuomenės paribiuose ar net už jos ribų. Pagrindinį Monte vaidmenį atlieka Robertas Pattinsonas, bandantis atsiriboti nuo sistemos taisyklių ir išsaugoti žmogiškumą. Juliette Binoche vaidina išprotėjusią mokslininkę atliekančią savus reprodukcinius eksperimentus. Mia Goth, jau sužibėjusi filme „Suspirija“, įkūnija savitą moterišką esybę, maišto dvasią.
Režisierė Claire Denis atliko nemažai tyrimų ir bandė įsijausti į kosmonautų gyvenimą. Ji net lankėsi Europos kosmoso agentūroje. Pasak režisierės, čia žmonės gyvena 24 valandų tvarkaraščiu. „Jie turi atspausdintą medžiagą, kurioje išdėstyta, kaip kosmonautai turi leisti savo laisvą laiką – kada turi miegoti, valgyti, gerti – viskas tiksliai suplanuota parai. Kosmonautai miega vos kelias valandas. Ši rutina tęsiasi šešis jų kelionės metus. Ir vienintelis dalykas, kuriam negali atsispirti mūsų kūnas – tai laikas – todėl jis taip tiksliai sudėliotas“, – savo įspūdžiais dalinosi C. Denis. Kosmonautų kostiumams režisierė pasinaudojo rusų kosmonautų įvaizdžiu, kurių kostiumai, nors jau išėję iš mados, bet dar vis egzistuoja.
Tačiau nepaisant to, kad filmo veiksmas vyksta kosmose ir C. Denis įkvėpimo sėmėsi iš Stanley Kubrick ir Andrėjaus Tarkovskio filmų, erdvei sukurti ji naudojo kalėjimo įvaizdį. Nedidelė suspausta erdvė – tik miegamieji ir koridoriai. Todėl režisierė jautė, kad nori sukurti mažą viltį – sodą. Jis, be kūdikio, yra vienintelis dalykas, kuris auga, kuris gyvuoja. „Nors tai industrinis sodas, toks, kokį turėtumei, jei augintum kanapes, tačiau prasidėjus filmui, jis jau simbolizuoja nebe pramonę. Tai savitas rojus – vienintelis, kuris gali čia egzistuoti. Tai – Edenas“, – taip režisierė kalba apie norą savo naujausiame kūrinyje turėti sodą.
Mokslinės fantastikos filmai dažniausiai turi didžiulį biudžetą specialiesiems efektams, bet C. Denis turėjo kitą požiūrį. Ji erdvę kūrė minimalistinėmis priemonėmis. Tuo nebuvo labai patenkinti darbuotojai, kurie kūrė efektus. Tačiau režisierei pavyko įkalbėti juos sukurti kosminį laivą kaip dėžę – paprasta ir nieko per daug įmantraus. O juodąją skylę jai sukurti padėjo Danijos menininkas Olafur Eliasson.
Filmas „Gyvenimas aukštybėse“ – nepaprastas eksperimentas visomis prasmėmis. Tiek savo minimalistine erdve, dekoracijomis ir vizualine išraiška, tiek socialinės tematikos požiūriu. Jame laužomos normos, rodomas visuomenės skurdas, jis įkūnija vienatvės ir izoliacijos metaforą.
Drąsus ir neįprastas filmas „Gyvenimas aukštybėse“ Lietuvos kino teatruose nuo balandžio 12 d.
