Dėl 72-ojo Kanų kino festivalio pagrindinių prizų varžysis 19 juostų iš Ispanijos, Italijos, Kinijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, JAV ir kitų šalių. Lietuvių filmų nei pagrindiniame, nei kituose konkursuose nėra.
Tarp dalyvių – tituluotos personos
Nemažai režisierių, kurių filmai šiemet bus parodyti Kanuose, jau yra laimėję prestižinių apdovanojimų, tarp jų – ir šiame festivalyje.
Dažnas Kanų festivalio dalyvis ispanas Pedro Almodovaras atveš kol kas asmeniškiausią savo juostą „Skausmas ir šlovė“ („Pain & Glory“ arba „Dolor y gloria“), sulaukusią didelio pripažinimo jo gimtojoje šalyje, triskart Kanų festivalio nugalėtojais tapę belgai broliai Jieanas Pierre ir Lucas Dardenne’ai – filmą „Jaunasis Ahmedas“ („The Young Ahmed“), pasakojantį apie vieno islamo ekstremisto kelią iš gimtosios Belgijos.
Kanadietis Xavier Dolanas festivalyje vėl pristatys filmą prancūzų kalba „Matijas ir Maksimas“ («Matthias and Maxime»), o nusipelnęs britas Kenas Loachas – juostą „Atsiprašau, mes tavęs pasiilgome“ («Sorry We Missed You»).
Nors 2016 metais festivalio Auksinę palmės šakelę už juostą „Aš, Danielis Bleikas“ („I, Daniel Blake“) laimėjęs 82-ejų K.Loachas yra sakęs, kad tai buvo paskutinis jo filmas, šiemet šis britas sugrįžta su nauju savo kūriniu – kaltinamuoju aktu vadinamajai trumpųjų projektų ekonomikai (gig economy).
Amerikietis Terence’as Malikas parodys istorinę dramą „Paslėptas gyvenimas“ („A Hidden Life“) – austro Franzo Jägerstätterio, kuris per Antrąjį pasaulinį karą atsisakė tarnauti nacistinės Vokietijos armijoje ir 1943 metais buvo giljotinuotas, istoriją.
Konkurse dalyvaus ir festivalio atidarymo filmas – Jimo Jarmuscho zombių komedija „Mirusieji nemiršta“ („The Dead Don’t Die“). Pagrindinius vaidmenis čia atlieka Adamas Driveris, Billas Murray, Tilda Swinton bei dainininkai Iggy Popas ir Tomas Waitsas.
Ne visai Holivudas
Tačiau nesunku pastebėti, kad šiame festivalyje ir vėl trūksta „žvaigždėtų“ Holivudo pastatymų.
Pastaraisiais metais jie persikėlė į rugpjūčio mėnesį vykstantį Kanų konkurentą – Venecijos kino festivalį. Holivudo kino studijos įsitikinusios, kad šis renginys joms yra geresnis tramplinas siekiant „Oskarų“.
Venecijoje pernai įvyko ir „Oskaru“ apdovanoto bendrovės „Netflix“ filmo „Roma“ premjera. Šis festivalis buvo pasirinktas po bendrovės konflikto su Kanų festivalio rengėjais, reikalavusiais, kad į festivalio programą įtraukti filmai privalo būti rodomi Prancūzijos kino teatruose.
Holivudiško tviskesio stygių savo programoje Kanų kino festivalis bandys kompensuoti savitu braižu išsiskiriančiais kūrėjais, socialinių problemų iškėlimu ir plačia geografija.
Pietų Korėjos kino meistras Joon Ho Bongas, žinomas iš juostų „Okja“ ir „Snowpiercer“, sugrįžta su nauju kūriniu „Parazitas“ („Parasite“), kuriame kalba apie augančią atskirtį tarp turtuolių ir vargšų jo šalyje.
Palestiniečių kino kūrėjas Elia Suleimanas savo juostoje „It Must Be Heaven“ vaizduoja sunkumus, iškylančius ieškant kitos tėvynės.
O gerai žinomas dokumentinių filmų britų režisierius Asifas Kapadia, kurio filmas nedalyvauja konkursinėje programoje, šįkart pasakoja apie futbolo legendą Diego Maradona.
Už filmą „Eimi“ („Amy“), atskleidžiantį velionės dainininkės Amy Winehouse kovą su savo demonais paskutiniaisiais savo gyvenimo metais, „Oskaru“ apdovanotas režisierius naujojoje juostoje parodys paskutines argentiniečio futbolininko dienas Neapolio futbolo klube.
Brazilų režisierius Kleberis Mendonca Filho per 2016-ųjų Kanų festivalį, į kurį buvo atvykęs pristatyti savo filmo „Aquarius“, ant raudonojo kilimo surengė protestą prieš apkaltą, surengtą jo šalies prezidentei Dilmai Rousseff. Šįkart jo kameros objektyvas nukrypo į Brazilijos ginčijamas vidines sritis, kurių problemos vaizduojamos filme „Lėlys“ („Bacurau“).
Kinų režisierius Yinanas Diao, laimėjęs pagrindinį 2014-ųjų Berlyno kino festivalio apdovanojimą už trilerį „Juoda anglis, plonas ledas“ („Black Coal, Thin Ice“), šįkart savo naujausiame filme „Laukinių žąsų ežeras“ („The Wild Goose Lake“) pavaizdavo grupę gangsterių, įkūrusių „profesinę sąjungą“, kad užvaldytų miestą.
Th.Fremaux sakė, kad festivalyje apstu „politinių“ filmų apie „kasdienį gyvenimą, žmones, kovojančius su sunkumais. Einame į žmonių namus, kad spręstume įprastas problemas.“
„Festivalis nėra politinis – tokie yra artistai“, – pridūrė jis.
Austrų režisierė Jessica Hausner savo juostoje „Mažasis Džo“ („Little Joe“) nagrinėja, kaip genetinio modifikavimo technologijos gali šiurpiai pakeisti mūsų pasaulį, o debiutuojantis kino kūrėjas Ladjas Ly iš Malio nušvies neramių Prancūzijos priemiesčių gyvenimą filmu „Vargdieniai“ („Les Miserables“).
Britų kritikas Guy Lodge'as šių metų repertuarą apibūdina kaip „jaudinamą“.
„Ko gera, konkursas vien jau dėl savo vardų nuramins tuos, kas nusivylė praeitų metų (galiausiai pasirodžiusia stipria) parinktimi, – parašė jis savo „Twitter“ žinutėje. – Vis dėlto iškelia keletą naujesnių, labiau stebinančių talentų.“
Gali atvykti ir Eltonas Johnas
Nekonkursinėje programoje bus parodytas Dexterio Fletcherio „Rocetman“ – muzikanto Eltono Johno biografinis filmas, Claude Leloucho „Geriausi mano gyvenimo metai“ – dar vienas jo 1966 m. filmo „Vyras ir moteris“ tęsinys (pirmąjį C.Lelouchas sukūrė 1986 m.). Festivalio direktorius užsiminė, kad prieš „Rocetman“ pristatymą žiūrovai galbūt pamatys jo pagrindinį herojų ant scenos.
Filmo „Važiuok“ („Drive“) režisierius Nicolas Windingas Refnas festivalyje parodys dvi dalis iš savo naujojo bendrovės „Amazon“ serialo „Per senas, kad mirčiau jaunas“ („Too Old to Die Young“).
Tai dar ne galutinis sąrašas – Kanų kino festivalio rengėjai pildo programą vos ne iki atidarymo. Pavyzdžiui, neatmetama galimybė, kad į pagrindinę konkursinę programą bus įtrauktas Quentino Tarantino filmas „Kartą Holivude“.
Filmus vertins žiuri, vadovaujama meksikiečių režisieriaus Alejandro Gonzalezo Inarritu, konkurso „Ypatingas žvilgsnis“ žiuri pirmininkė bus Libano režisierė Nadine Labaki.
Festivalis prasidės gegužės 14-ąją ir truks iki gegužės 25-osios.
Kanų kino festivalio konkursinė programa
„The Dead Don’t Die“, rež. Jimas Jarmuschas (JAV);
„Atlantique“, rež. Mati Diop (Prancūzija);
„Bacarau“, rež. Kleberis Mendonca Filho ir Juliano Dornellesas (Brazilija);
„Frankie“, rež. Ira Sachsas (JAV);
„A Hidden Life“, rež. Terence’as Malikas (JAV);
„It Must Be Heaven“, rež. Elia Suleimanas (Izraelis);
„Les Misérables“, rež. Ladjas Ly (Malis);
„Little Joe“, rež. Jessica Hausner (Аustrija);
„Matthias and Maxime“, rež. Xavier Dolanas (Kanada);
„Oh Mercy!“, rež. Arnaud Desplechinas (Prancūzija);
„Parasite“, rež. Joon Ho Bongas (Pietų Korėja);
„Portrait de la jeune fille en feu“, rež. Celine Sciamma (Prancūzija);
„Sibyl“, rež. Justine Triet (Prancūzija);
„Sorry We Missed You“, rež. Kenas Loachas (Didžioji Britanija);
„Dolor y Gloria“, rež. Pedro Almodovaras (Ispanija);
„Il Traditore“, rež. Marco Beloocchio (Italija);
„La Gomera“, rež. Corneliu Porumboiu (Rumunija);
„The Wild Goose Lake“, rež. Yinanas Diao (Kinija);
„The Young Ahmed“, rež. Jeanas Pierre’as Dardenne’as ir Lucas Dardenne’as (Belgija).
