Pirmoji Europos Konstitucija
Susirinkusius pasveikino Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, pažymėjusi, kad prieš 228 metus lenkai ir lietuviai dėjo milžiniškas pastangas valstybės modernizavimui.
„1791 m. gegužės 3-iąją Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje pagrindinis įstatymas, reguliuojantis valstybės santvarką. Tai buvo aukščiausioji Žečpospolitos teisė – anuomet taip buvo vadinama Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė, kurioje gyveno daugybė tautų. Konstitucija iš karto buvo išversta į lietuvių kalbą“ – pridūrė ambasadorė.
U.Doroszewska pabrėžė, kad Lenkija ir Lietuva yra strateginės partnerės. „Mūsų bendradarbiavimo pamatas – prieš 25 metus pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė sutartis. Šioje sutartyje ypatingas dėmesys skirtas tautinių mažumų – Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – teisių apsaugai. Šie klausimai turi būti išspręsti, kad daugiau niekada negalėtų pasitarnauti mūsų priešams nuodijant Lenkijos ir Lietuvos santykius“ – kalbėjo ambasadorė U.Doroszewska.
Gegužės Trečiosios Konstitucijos priėmimo 228-ųjų metinių minėjimą papuošė 2018-ųjų gruodžio 4 d., 2019-ųjų balandžio 25 d. bei 2019-ųjų balandžio 27 d. Lenkijos Respublikos prezidento Andrzejaus Dudos nutarimais skirtų apdovanojimų įteikimo ceremonija.
Apdovanojo kelias dešimtis veikėjų
Jos ekscelencija ambasadorė Urszula Doroszewska apdovanojo kelias dešimtis lietuvių bei Lietuvos lenkų, tarp jų – būrį ryškių kultūros pasaulio asmenybių.
Dailininkui Stasiui Eidrigevičiui įteiktas ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro Kryžius, Nacionalinės filharmonijos vadovei Rūtai Prusevičienei bei Šiuolaikinio meno centro vadovui Kęstučiui Kuizinui – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus Kryžius.
Auksinį kryžių „Už nuopelnus“ gavo festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas, pianistės Šviesė Čepliauskaitė ir Aleksandra Žvirblytė, rašytojas Kornelijus Platelis, Lietuvos kino centro vadovas Rolandas Kvietkauskas, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius ir kiti.
Tarp apdovanotųjų buvo ir rašytojas Herkus Kunčius, istorikas Virginijus Savukynas.
Nuopelnus dalijosi su komanda
„Šis apdovanojimas – ne mano vieno, bet visos „Kaunas Jazz“ komandos nuopelnas, nes daugelį sprendimų priimame kartu“, – sakė J.Jučas.
Prieš 20 metų užimezgė „Kaunas Jazz“ partnerystė su Lenkijos institutu, leidusi pristatyti šalies publikai visą būrį kaimyninės šalies džiazo pažibų. Festivalio scenoje pasirodė tokios įžymybės kaip Zbignewas Namyslowskis, Andrzejus Jagodzinskis, „Nahorny Trio“ ir daugelis kitų.
„Lenkijos džiazmenai visada išsiskyrė Rytų bloke stipria mokykla ir kokybiška kūryba, kuriai pavyko pramušti Geležinę uždangą“, – pabrėžė J.Jučas.
Jis džiaugėsi, kad džiazo partnerystė su lenkais yra abipusė. Mat „Kaunas Jazz“ keičiasi projektais su keliais Lenkijos džiazo festivaliais, tad kaimynai susipažįsta ir su Lietuvos džiazu.
Šventė buvo nutrūkusi
Gegužės 3-oji – svarbi abiem šalims diena. Prieš 228 metus tądien buvo priimta Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija, pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje. Pasak istorikų, dokumentas buvo abipusiškai lygiavertis, nes lenkai atsižvelgė į Lietuvos poreikius bei interesus.
„Ši Konstitucija pirmąkart Europoje atskyrė vykdomąją valdžią nuo įstatymų leidžiamosios, taip pat teisminę, kaip buvo numatęs Švietimo epochos prancūzų mąstytojas Montesquieu. Kas itin svarbu man, kaip parlamentarui, Konstitucija įteisino iš esmės beveik profesionalų renkamą parlamentą – Seimą ir Senatą, nors Senatui dar pirmininkavo monarchas su ribotomis galiomis“, – sveikindamas Lietuvos ir Lenkijos žmonės su Gegužės 3-iosios dienos Konstitucijos diena sakė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Konstitucijos diena Lenkijoje buvo paskelbta 1919-aisiais ir buvo valstybine švente iki 1940-ųjų. Antrojo pasaulinio karo metais bei Liaudies Respublikos laikais Gegužės 3-iosios minėjimas buvo uždraustas. Tik 1990-ųjų balandžio 6 d. įstatymo pagrindu ši valstybinė šventė buvo sugrąžinta.
Visas apdovanotųjų sąrašas
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro Kryžius:
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą Stasiui Eidrigevičiui;
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą, lenkų kultūros ir istorijos sklaidą Dainiui Junevičiui.
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro Kryžius:
už išskirtinius veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus ir lenkų kultūros ir istorijos sklaidą Mieczysławui Borusewicziui.
Ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Kavalieriaus Kryžius:
už išskirtinius veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus kun. Mirosławui Grabowskiui;
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą Rimvydui Petrauskui;
už išskirtinius veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus ir lenkų kultūros ir istorijos sklaidą Henrykai Ilgiewicz;
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių mokslinį bendradarbiavimą medicinos srityje ir veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus Bronisławai Siwickai;
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą ir lenkų kultūros sklaidą Kęstučiui Kuizinui;
už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą ir lenkų kultūros sklaidą Rūtai Prusevičienei.
Auksinis Kryžius „Už nuopelnus“ – už veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus ir lenkų kultūros ir istorijos sklaidą:
Ponui Marianui Grygorowiczui;
Ponui Kazimierzui Karpiczui;
Ponui Henrykui Malewskiui;
Ponui Romanui Rotkiewiczui;
Ponui Leonui Adolfui Sokołowskiui;
Ponui Wojciechui Stankiewiczui;
Ponui Eugeniuszui Grzegorzui Wasilewskiui;
Ponui Janui Pakalniui po mirties – apdovanojimą atsiėmė duktė Ponia Jolanta Kozak.
Auksinis Kryžius „Už nuopelnus“ – už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą:
Poniai Šviesei Čepliauskaitei;
Ponui Antanui Ivinskiui;
Ponui Jonui Jučui;
Ponui Rolandui Kvietkauskui;
Ponui Kornelijui Plateliui;
Ponui Helmutui Šabasevičiui;
Ponui Ričardui Sviackevičiui;
Poniai Aleksandrai Žvirblytei;
Ponui Andrzejui Łukszai – už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių verslų ir verslininkų bendradarbiavimą.
Kryžius „Už nuopelnus“ – už veiklos Lietuvos lenkų bendruomenės labui nuopelnus:
Ponui Henrykui Falkowskiui;
Ponui Robertui Niewiadomskiui;
Ponui Marianui Tarejlisui.
Kryžius „Už nuopelnus“ – už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą:
Ponui Alvidui Bakanauskui;
Ponui Herkui Kunčiui;
Ponui Virginijui Savukynui;
už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių verslų ir verslininkų bendradarbiavimą Ponui Bernardui Newiadomskiui;
Bronzinis Kryžius „Už nuopelnus“ – už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą:
Poniai Daliai Gurskienei;
Poniai Vilmai Kučytei;
Ponui Algirdui Žebrauskui;
už nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą Ponui Donatui Pusliui.
