Thomo Manno festivalio šeštoji diena: esė atgimimas ir reti dialogai

Ar tėvynė yra tik viena, ar jų gali būti daugiau? Ar žmonėms dar reikia tėvynės? Koks yra svarbiausias Europos dėmuo, ar ji gali būti tėvynė?

 Esė konkurso laureatai (iš kairės): D.Lavrukaitis, L.Hall ir J.Martinkus.<br> Organizatorių nuotr.
 Esė konkurso laureatai (iš kairės): D.Lavrukaitis, L.Hall ir J.Martinkus.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Lavrukaitis.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Lavrukaitis.<br> Organizatorių nuotr.
 J.Martinkus.<br> Organizatorių nuotr.
 J.Martinkus.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 Susitikimas su esė konkurso laureatais.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Armonaitė ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Armonaitė ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 N.Masevičius.<br> Organizatorių nuotr.
 N.Masevičius.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncertuoja N.Masevičius (dešinėje) ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncertuoja N.Masevičius (dešinėje) ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncertuoja N.Masevičius (dešinėje) ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncertuoja N.Masevičius (dešinėje) ir D.Kirilauskas.<br> Organizatorių nuotr.
 Muzikos programos koordinatorė ir vedėja V.Markeliūnienė.<br> Organizatorių nuotr.
 Muzikos programos koordinatorė ir vedėja V.Markeliūnienė.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncerto akimirka.<br> Organizatorių nuotr.
 Koncerto akimirka.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke, vertėjauja J.Žukauskaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke, vertėjauja J.Žukauskaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke, vertėjauja J.Žukauskaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 Th.Stuberis (dešinėje) ir Goethe's instituto Vilniuje vadovas D.Gericke, vertėjauja J.Žukauskaitė.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

Jul 19, 2019, 1:41 PM, atnaujinta Jul 19, 2019, 2:15 PM

Apie tai pamąstyti jaunus intelektualus šiemet pakvietė jau trečius metus festivalyje Th.Manno kultūros centro kartu su Goethe's institutu Vilniuje rengiamas esė konkursas.

Augina intelektualus

Šįkart jis sulaukė 15-kos dalyvių, kuriuos vertino Th.Manno kultūros centro direktorė Lina Motuzienė, kuratoriumo narys Laurynas Katkus bei Goethe's instituto atstovas. Jie geriausiu išrinko klaipėdietės istorikės Linos Hall rašinį „Kalba yra namai“, aukštinantį gimtąją kalbą bei savęs ir pasaulio pažinimą per kitas kalbas.

Tarp trijų geriausių taip pat pateko Vilniaus universitete istoriją studijuojančio kauniečio Domo Lavrukaičio esė „Tiltai“, itin intelektualiai, pasitelkus platų kontekstą ir įdomią literatūrinę formą, apmąstanti tėvynės temą per Kionigsbergo (dabartinis Kaliningradas) likimą.

Trečiojo finalininko, šilutiškio politikos mokslų studento Justino Martinkaus esė „Europos idėja kaip intelektualinis darbas ir paprastosios tėvynės“ išsiskyrė polemine dvasia bei kritiniu patosu „apdulkėjusių“ tautiškumo simbolių bei jų sklaidos, „pavargusių“ lietuvių intelektualų ir neaiškių europinių vizijų adresu.

Esė konkursas sudomina vis daugiau rašančiųjų ir publikos. Per susitikimą su laureatais šiemet Kuršių nerijos istorijos muziejus buvo pilnas klausytojų.

Geriausias esė bei jų vertimą į vokiečių kalbą bus galima perskaityti Th.Manno ir Goethe's instituto Vilniuje interneto svetainėse, o konkurso tradicija bus tęsiama kitąmet.

Muzika nutapė portretus

Drąsiai traukianti iš užmaršties nežinomus autorius festivalio muzikos programa vakar sugretino menkai lietuviams žinomo Nikolajaus Medtnerio (1880-1951) ir vieno žymiausių visų laikų muzikų Ferenco Liszto (1811-1886) kūrybą, o scenoje pirmą kartą susitiko savo instrumentų meistrai – smuikininkė Ingrida Armonaitė ir pianistas Daumantas Kirilauskas.

Jie kartu su dainininku Nerijumi Masevičiumi nutapė ryškius dviejų muzikų klajoklių portretus. Turbūt daugeliui tai buvo pirmoji pažintis su N.Medtnerio Pirmąja smuiko sonata ir vokalinio ciklo „Septynios poemos“ kūriniu.

D.Kirilauskas grįžo ir į savo jaunystės dienas, nerdamas į F.Liszto Sonatos h-moll stichiją, įtaigiai atverdamas jos slėpinius.

Kuršių nerija – ir ekrane

Svarbiausią savo svečią ketvirtadienį pristatė kino naktys Nidos bendruomenių namuose. Iš Leipcigo su šeima į kurortą atvyko kino režisierius Thomas Stuberis palydėti į ekraną net trijų savo filmų – trumpametražio „Apie šunis ir žirgus“ ir vaidybinių „Kruzas“ bei „Krautuvų valsas“. Visi jie sukurti pagal literatūros kūrinius.

„Svarbiausia ir sunkiausia yra surasti filmui gerą istoriją“, – pripažino svečias.

Jis ištikimą kūrybos bendražygį rado leipcigiečio romanų autoriaus Clemenso Meyerio asmenyje. Pasak režisieriaus, šį rašytoją traukia įdomios, nebūtinai garsios vietos Vokietijos rytuose, atstojančios vietiniams visą pasaulį.

Tokia vieta leipcigiečiams yra hipodromas, kuriame rutuliojasi ne vieną prizą pelniusios trumpametražės juostos „Apie šunis ir žirgus“ veiksmas. Ji pasakoja apie vienišo žmogaus prisirišimą prie šuns, kurio liga ir atveda herojų į hipodromą.

Th.Stuberis pats pritaikė rašytojo siužetą filmui, netgi pakeitė jo finalą iš tragiško į laimingą. „Tai buvo lūžio taškas mano kūryboje – nuo šio filmo pasikeitė mano braižas“, – pasakojo autorius.

Režisierių sudomino ir Lutzo Seilerio debiutinis romanas „Kruzas“ apie dviejų vyrų draugystę 1989-aisiais, griūvant senajai Vokietijai. 2014-aisiais išleista knyga jau išversta į 30 kalbų, tarp jų – ir lietuvių, pelnė Vokietijos literatūros prizą kaip geriausias metų romanas.

Jo veiksmą Th.Stuberis perkėlė iš Hidenzės salos į Kuršių neriją, siekdamas perteikti kūrinio poetiškumą ir išvengti turistinio atviruko grožio. Be to, tikėtasi, kad čia filmuoti bus lengviau negu saloje. Tačiau prisitaikyti prie vieno kelto reisų kūrybinei grupei nebuvo paprasta.

Penktadienį žiūrovų laukiantis Th.Stuberio vaidybinis filmas „Krautuvų valsas“ vaizduoja pilką, bet kupiną vilties blyksnių prekybos centro darbininkų gyvenimą. Seanse dalyvaus ir režisierius. Jo pradžia – 22 val.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.