„Renginys suteikė begalę impulsų, atskleidė daugybę tėvynės spalvų bei pavidalų“, – džiaugėsi pabaigtuvėse Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė Ruth Leiserowitz.
Paskutinysis festivalio koncertas taip pat paliudijo, kad tėvynės gali būti be sienų, dvasinės ir takios. Jis pristatė tris jaunus, svetur studijuojančius dirigentus – Graco menų universiteto (Austrija) choro dirigavimo magistrantę Jurgitą Česonytę, Ciuricho menų akademijoje (Šveicarija) chorinį dirigavimą studijuojančią Izabelę Jankauskaitę ir Hamburgo muzikos ir teatro akademijos (Vokietija) orkestrinio dirigavimo studentą Martyną Stakionį. Visi jie – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos absolventai, ieškantys savųjų muzikos tėvynių jau ne kartą sėkmingai „čiurlioniukų“ išbandytais keliais.
Trijulė susitiko festivalio kūrybinėse dirbtuvėse, kad parengtų austriškos, šveicariškos ir vokiškos muzikos programas su Romo Gražinio vadovaujamu choru „Aidija“, be kurio būtų sunku įsivaizduoti šią Nidos menų šventę. Festivalio pabaigos vakaras vainikavo visą savaitę trukusį intensyvų jaunųjų dirigentų darbą su choru.
Skirtingo temperamento, muzikinio skonio ir polinkių menininkai atvėrė gausiai koncerto publikai nežinomos chorinės muzikos panoramą – nuo Heinricho Schützo iki šiuolaikinių kūrinių. Pernai per pirmąsias chorvedžių kūrybines dirbtuves „Aidija“ dainavo estiškai, latviškai ir lietuviškai, o šiemet chorui teko gliaudyti repertuarą vokiečių ir prancūzų kalbomis. Tačiau festivalio senbuviui dideli krūviai – įprastas dalykas.
23-ajame Thomo Manno festivalyje skambėjo daug retai atliekamų ir negirdėtų Lietuvoje kūrinių, skleidėsi netikėti autorių, muzikos stilių ir epochų dialogai. Itin įdomi šiemet buvo ir kino programa. Be to, festivalio rengėjai toliau pildė Nidos menininkų kolonijos istorijos baltąsias dėmes – į ją įrašė pamirštus seserų menininkių Annos ir Helene's Michelau vardus.
Praeityje net aštuonerius metus iš eilės Th.Manno gyvenimą ir kūrybą tyrinėjęs renginys šiemet vėl atskleidė įdomių faktų apie rašytojo šeimą, pristatydamas jos kūrybos žinovą vokiečių literatūrologą Uwę Naumanną bei rašytojo brolio Heinricho palikuonį čekų režisierių ir knygų autorių Jindrichą Manną.
Naujos gyvybės šventei įliejo pernai pradėti rengti, šiemet sėkmingai tęsti Th.Manno kūrybos skaitymai bei choro dirigentų kūrybinės dirbtuvės, jau trečią sykį įvykęs jaunųjų eseistų konkursas. Neprarandančios aktualumo Th.Manno idėjos neleidžia išsikvėpti Nidos menų šventei.
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis jos pabaigtuvėse džiaugėsi, kad Th.Manno festivalį pamėgo ne tik užsienio turistai, bet ir vietos gyventojai. „Tai Neringos kultūrinio gyvenimo puošmena ir kokybės ženklas“, – pripažino N.Lendraitis.
R.Leiserowitz pranešė, kad kitų metų Th.Manno festivalis prasidės liepos 11-ąją, jam jau intensyviai rengiamasi.