„Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė vienam magiškam vakarui virto didžiausia kino sale Lietuvoje, tačiau „Riešutų duoną“ žiūrėjo visur – kiemuose, pievelėse, atvirose ir uždarose erdvėse. Įsitikinome, kad lietuviškas kinas gali mus suvienyti ne prasčiau nei sporto varžybos ar tautiškos giesmės giedojimas. Tam reikia tik tinkamų priemonių“, –„Lietuviško kino nakties“ sklaida džiaugėsi iniciatyvos autorė Andrė Balžekienė.
Nuo Nidos prieplaukos iki Los Andželo, nuo Vilniaus iki Pasvalio – vakar A. Žebriūno „Riešutų duona“ pakvipo nuo mažiausių Lietuvos kaimelių iki pasaulio megapolių.
„ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje tą pačią dieną filmą nemokamai žiūrėjo Meksikoje, Čekijoje, Olandijoje, Ukrainoje, Italijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Anglijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Airijoje, Austrijoje, Kipre.
„Lietuviško kino naktyje“ apsilankę žiūrovai galėjo iš arčiau susipažinti ir su filmo legendomis: klaipėdiečiai susitiko su aktore Regina Arbačiauskaite, uteniškiai – su Liuką bei Andrių suvaidinusiais Algirdu Latėnu ir Elvyra Piškinaite, o Vilniaus Katedros aikštėje vykusiame seanse apsilankė rašytojas Saulius Šaltenis, kurio apsakymo motyvais ir sukurtas A. Žebriūno filmas „Riešutų duona“.
„Kūrėjui labai smagu, kai jo kūrinys išlieka gyvas. Juk yra daugybė knygų, kurių niekas nebeskaito. Galbūt reikia rašyti apie tokius dalykus, kurie amžini, nesistengiant įtikti aktualijoms? Jos kaip bandelės – iš ryto dar šviežios, o per pietus jau bus sužiedėję.
Labai gražus vakaras, gražios spalvos, Katedros aikštės atmosfera – jaučiuosi dar gyvas“, – įspūdžiais iš didžiausio kino seanso po atviru dangumi dalijosi rašytojas, „Riešutų duonos“ scenarijaus autorius S. Šaltenis.
Lietuvos kino centro pastangomis restauruota A.Žebriūno „Riešutų duona“ – išskirtinis filmas, turintis daug ironijos. Pasak Lietuvos kino centro direktoriaus Rolando Kvietkausko, labai svarbu kino klasiką padaryti prieinamesnę žiūrovams.
„Mes galime pasidžiaugti, – sunkiai įsibėgėjantis kino paveldo restauravimo darbas, kuris ne tik brangus, bet reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų ir laiko, turi didelę prasmę. Tai nėra tik kino paveldo saugojimas dėl saugojimo. Siekiame žmonėms suteikti galimybę pažiūrėti šį filmą bet kuriuo metu, pasitelkus naujas technologijas“, – kalbėjo Lietuvos kino centro direktorius R. Kvietkauskas.
Nors „Lietuviško kino naktis“ jau nuvilnijo, Vilniuje rengiamas „Kinas po žvaigždėmis“ gimtadienio proga pristato plataus spektro filmų programą: nuo išskirtinių premjerų ar visų pamiltos klasikos iki legendinių siaubo filmų.
Didžiausiais ir gražiausiais lauko kino seansais Lietuvoje bus galima mėgautis nuo rugpjūčio 6 d. iki rugsėjo 6 d. Valdovų rūmų kieme. Detalų repertuarą galite rasti www.kinaspozvaigzdemis.lt
