Kinas Lietuvoje atsivėrė ir akliesiems: kaip tai veikia ir atrodo?

Ar kada esate girdėję apie kiną, pritaikytą akliesiems? Toks egzistuoja ir Lietuvoje. Neseniai kino teatruose pasirodęs Igno Jonyno ir Kristupo Saboliaus filmas „Nematoma“ buvo pristatytas ir regos negalią turintiems žmonėms. Seanso metu ausinėse filmo vaizdai buvo įgarsinti tekstu, taip suteikiant galimybę „matyti“ vaizdą žiūrovui.

Ar kada esate girdėję apie kiną, pritaikytą akliesiems? <br>123rf nuotr.
Ar kada esate girdėję apie kiną, pritaikytą akliesiems? <br>123rf nuotr.
Ar kada esate girdėję apie kiną, pritaikytą akliesiems? <br>123rf nuotr.
Ar kada esate girdėję apie kiną, pritaikytą akliesiems? <br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Rūta Giniūnaitė

Oct 7, 2019, 9:27 PM, atnaujinta Oct 8, 2019, 11:21 AM

Iniciatoriaus autorius Gediminas Banaitis-Skrandis, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ („Kaunas 2022“) dizaino platformos koordinatorius sako, kad šiandien tokia paslauga yra nepakankamai išvystyta, todėl problemą reikia stengtis aktualizuoti.

Anot rengėjų, idėja surengti „Nematoma“ seansą Kaune kilo parengus elektroninį kultūros prieinamumo gidą, skirtą kultūros organizacijoms, objektų valdytojams ir renginių organizatoriams. Leidiniu siekiama kultūros objektus ir renginius padaryti prieinamus visiems, o ypač specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

„Norėjome parodyti, kad pritaikyti turinį regėjimo negalią turintiems žmonėms nėra neįmanoma. Filmo „Nematoma“ tema ir pasufleravo šią idėją. Susiekę su režisieriumi nusprendėme naują filmą paversti „matomu“ neregių ir silpnaregių auditorijai.

Šiuo atveju tiek vertimą, tiek įgarsinimą padarėme per trumpą laiką – maždaug savaitę. Taip pavyko tik dėl filmo kūrėjų ir platintojų „VLG Films“ geranoriškumo, profesionalių vertėjų „Skopos“ ir puikaus įgarsintojo Lino Kalėdos darbo“, – portalui lrytas.lt pasakoja G.Banaitis-Skrandis.

„Nematomos“ seansai buvo rodyti Kaune, kino teatre „Forum Cinemas“. Įmonės generalinis direktorius Gintaras Plytnikas sako, kad visada palaiko humanistines iniciatyvas, nes organizacijoms be paramos surengti tokias peržiūras gali būti keblu: „Kiekvienas žiūrovas brangus, ir, jei leidžia technologinės galimybės, stengiamės padėti tai įgyvendinti, nes specialiai adaptuotų filmų mažai.“

Vienas pirmųjų tokių peržiūrų šiemet rengė „Kino pavasario“ festivalis. Jų statistiniais duomenimis, du filmo „Išgyventi vasarą“ seansai, skirti neregiams ir silpnaregiams, buvo užpildyti beveik pilnai.

Kaip vyksta įgarsinimo procesas?

Išgirdus sąvoką „audiovizualinis vertimas“, dažnam gali kilti klausimų. Pašnekovo teigimu, toks filmų vertimas apima ne tik girdimo teksto, bet ir matomo vaizdo įgarsinimą. Tai lyg užkadrinis balsas, priklausantis ne filmo veikėjams, o režisieriui ar scenaristui, nupasakojantis ekrane matomus vaizdus: „Vertėjas tai paverčia tekstu. Tada aktorius jį įgarsina ir šis įrašas sinchronizuojamas su filmo garso takeliu.

Tiesa, ne visi filmo platintojai gali suteikti filmo scenarijų teksto formatu, kuris leistų lengvai įgarsinti filmą. Dažnai scenarijus būna neprieinamas, todėl vertimą tenka daryti stebint filmą ir jį perpasakojant.“

Anot „Kaunas 2022“ atstovo, vertimo trukmė skiriasi nuo turinio, filmo trukmės, žanro, auditorijos amžiaus. Todėl vertėjai turi atsižvelgti į skirtingas sąlygas, o tai keičia darbo tempą ir trukmę.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Audiovizualinio vertimo studijų programos dėstytoja docentė dr. Laura Niedzviegienė, pati dirbanti su filmų įgarsinimu akliesiems, sako, kad didžiausias iššūkis tinkamai, vaizdingai parengti tekstus, kurie padėtų žiūrovui įsivaizduoti aplinką ir personažus. O tokių filmų kol kas ne daug.

„Kino teatruose buvo rodytas „Šuns tikslas“, „Sengirė“, „Išgyventi vasarą“, dabar „Nematoma“. Sausio mėnesį LRT pasirodė dvylikos dalių serialas „Laisvės kaina. Disidentai“, kuris taip pat buvo pritaikytas regos sutrikimų turintiems žiūrovams. Buvo galima žiūrėti tradicinį formatą, arba nuotolinio valdymo pulteliu perjungti į specialaus vertimo versiją.

Iki šių metų pradžios neturėjome jokio įstatymo, kuris reglamentuotų, kiek televizinio turinio turėtų būti skirta regos negalią turintiems žmonėms. Kovo mėnesį patvirtintos LRT įstatymo pataisos, numatančios, kad nuo 2020 m. sausio žmonėms su regos negalia turės būti pritaikyta bent 10 proc. nacionalinio transliuotojo transliacijų laiko. Kasmet šis kiekis turėtų augti 0,5 proc. Žinoma, tai mažas skaičius, bet reikia džiaugtis, jog bent kažkoks pokytis vyksta“, – pabrėžia L.Niedzviegienė.

Tikrasis proveržis turi būti matomas visuomenėje

Dar viena kliūtis gali būti finansų trūkumas. „Forum Cinemas“ vadovo teigimu, norint pateikti atskirą garso takelį regos negalią turintiems žmonėms, reikalingas papildomo garso takelio kino filme pagaminimas: „Filmo gamintojai įgyvendina tai filmo gamybos proceso metu.

Tai padarius ir pastačius papildomą specialią įrangą salėje, galima sinchronizuoti procesą, bet tai papildomai kainuoja filmo gamintojui, tiek filmo peržiūros organizatoriui.“

L.Niedzviegienė įsitikinusi, kad seniau filmų pritaikymas akliesiems rūpėjo tik uždaroms bendruomenėms, o dabar viskas keičiasi – visuomenė po truputį sužino, jog tai reikalinga.

„Manau, kai atsiras postūmis ir noras bendrai kurti naujus projektus iš išorės, tada ir matysime tikrąjį proveržį. Dabar vyksta daug naujų projektų: šiuo metu ruošiami ir serialo „Bloga mergaitė“ garsinio vaizdavimo tekstai, bendradarbiaujame su muziejais tam, kad eksponatai būtų tyrinėjami per lietimo ir garsinę patirtį, „Nepatogaus kino“ festivalis taip pat paprašė parengti garsinio vaizdavimo tekstą vienam filmui“, – tęsia vertėja.

Lietuvos teatruose toks vertimas taikomas jau nuo 2012-ųjų – per metus šiuo būdu žmonėms su regos negalia pritaikomas bent vienas spektaklis. Iki šiol, pasak L.Niedzviegienės, tokių buvo trylika, tačiau su laiku jų tikimasi daugiau.

Grįžtamasis ryšys iš žiūrovų

Vertėja kartu su savo buvusia studente Kristina Meilūnaite rašiusi garsinio vaizdavimo tekstą filmui „Nematoma“ pasakoja, kad visada nori gauti grįžtamąjį ryšį iš žiūrovų ir suvokti, ar pasiteisina filmo pasirinkimas, ar auditorija suprato kūrinio idėją, ar tekstas pakankamai vaizdingas.

Tačiau ne visuomet pavyksta sulaukti pakankamo susidomėjimo – anot jos, „Nematoma“ seansuose žmonių nebuvo daug dėl sklaidos trūkumo.

„Kaunas 2022“ atstovas įsitikinęs – regos negalią turintys asmenys ir organizacijos labai teigiamai priima galimybę matyti naujausius filmus, nes toks darbas turi ilgalaikę vertę. Vertimą ateityje bus galima naudoti ne tik kino centruose, bet ir televizijoje.

„Visi suprantame, kad vienas projektas nesukuria reikiamo rezultato, tam reikalingos nuolatinės bendros kultūros institucijų ir kino profesionalų pastangos – taip aklųjų ir silpnaregių auditorija įprastų naudotis paslauga, o kino centrai sulauktų papildomos auditorijos“, – prognozuoja G.Banaitis-Skrandis.

Anot jo, lankytojų skaičius „Nematoma“ seansuose buvo nedidelis, tačiau tokią paslaugą būtų kūręs net jei ji būtų skirta vienam neregiui ar silpnaregiui: „Mūsų tikslas – ne kalbėti apie skaičius, o keisti požiūrį. Miestas ir jo kultūra skirta visiems, todėl turime suteikti galimybę visiems, norintiems pasiekti kultūrą. Ji turi tapti žymiai lengviau prieinama – nematoma turi tapti matoma.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.