Ilgai Belgijoje gyvenusiam kompozitoriui geriau – Lietuvoje

47 metų kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas, ilgai gyvenęs Belgijoje, prieš metus atsikraustė su šeima į Vilnių. Mat muzikas drauge su bendraminčiu džiazo muzikantu Liudu Mockūnu įsteigė Lietuvos muzikos ir teatro akadmijoje (LMTA) naują novatorišką šiuolaikinės muzikos magistro studijų programą atlikėjams ir pradėjo čia dirbti.

 V.Baltakas Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas su kūrybos partneriais Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas su kūrybos partneriais Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas su kūrybos partneriais Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas su kūrybos partneriais Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 V.Baltakas Venecijos Goldoni teatre.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 „Hermesensemble“ repetuoja V.Baltako kūrinį.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 „Hermesensemble“ repetuoja V.Baltako kūrinį.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 „Hermesensemble“ repetuoja V.Baltako kūrinį.<br> Asmeninio albumo nuotr.
 „Hermesensemble“ repetuoja V.Baltako kūrinį.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 15, 2019, 11:17 PM, atnaujinta Oct 16, 2019, 7:05 AM

Vykintas taip pat dėsto kompoziciją Mastrichto konservatorijoje Olandijoje, sėkmingai derina pedagoginę veiklą su muzikos kūryba bei koncertine veikla.

Neseniai naujas Vykinto kūrinys sopranui solo skambėjo Mastrichto festivalyje „Musica sacra“, o prieš savaitę jis grįžo iš Venecijos bienalės rengiamo šiuolaikinės muzikos festivalio, kuriame belgų ansamblis „Hermesensemble“, fleitininkė Karin de Fleyt ir niujorkietis videomenininkas Kurtas Ralske atliko jo kūrinio „Neon Sea“ fleitai, ansambliui, gyvajai elektronikai ir video- pasaulinę premjerą.

– Kaip sekėsi Venecijoje? – paklausiau kompozitoriaus.

– Premjera pavyko, nors streso buvo nemažai: sudėtingą kūrinį reikėjo greitai surepetuoti ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Goldoni teatras, kuriame vyko koncertas – labai įspūdingas, seniausias Venecijoje, bet nelengvai įgarsinamas ir nepalankus elektronikai.

Tačiau „Hermesensemble“ muzikantai – seni mano pažįstami, esu nemažai jiems dirigavęs, tad buvo smagu vėl susitikti kitu amplua. Spalio 20-ąją pristatysime tą patį kūrinį svarbiame Belgijos šiuolaikinės muzikos festivalyje „Transit“.

– Ar ne sunku rasti laiko kūrybai nuolat migruojant tarp dviejų šalių?

– Stengiuosi apriboti keliones, kiek įmanoma. Mano atveju kūrybai „pavojingiausia“ pedagoginė veikla, kuri mane labai įtraukė – kartais net reikia „minti ant pedalų“, kad save pristabdyčiau, ir liktų laiko kūrybai. Dėl šios priežasties ir naujausių darbų ėmiausi vėlokai.

Tačiau kuriu nuolat, – kūryba apima labai skirtingas užduotis: tai ir juodas darbas, ir informacijos rinkimas, eksperimentavimas. Man patinka į viską žvelgti kaip į kūrybą. Tai tarsi vienas didelis puodas, kuriame kažką verdu.

Kas antrą savaitę vykstu kelioms dienoms į Mastrichtą, o po to dešimt dienų su didžiuliu malonumu praleidžiu miške prie Vilniaus, kur gyvename su šeima.

– Vadinasi, jūsų įsteigta LMTA studijų programa pasiteisino?

– Jos rezultatai akivaizdūs – manau, mūsų absolventai yra kur kas platesnio akiračio, imlesni, jautresni garsui negu baigusieji tradicines klasikines studijas. Labai reikėjo tokios programos, nes atlikėjai turi suvokti, kuo užsiima šių dienų kompozitoriai.

Be to, vilniškė programa yra unikali, joje derinamos šiuolaikinės akademinės ir improvizacinės muzikos studijos. Kitose mokyklose paprastai būna viena arba kita, o mūsų studentai, nors pasirenka kažkurią vieną kryptį, gauna dvejopų žinių ir įgūdžių.

Tarkime, stojantieji į improvizaciją pirmaisiais metais daugiau dirba su manimi – supažindinu juos su šiuolaikinės muzikos notacija, atlikimo technikomis, grojimu iš natų, o klasikiniai muzikantai mokomi improvizuoti.

Ši programa atsirado prieš ketverius metus. Pirmaisiais buvo vos keli studentai, o dabar turime 10-15. Yra norinčių atvykti studijuoti į Vilnių ir iš Mastrichto.

– Ar nepasigailėjote, atsivežęs į Lietuvą šeimą?

– Anaiptol – ketinome čia pagyventi dvejus metus, kol žmonai saugoma darbo vieta Briuselyje. Tačiau ir jai, ir abiem dukroms čia taip patiko, kad nebenori važiuoti atgal. Vaikai puikiai pritapo Valdorfo Žaliojoje mokykloje, po atostogų laukia pamokų, o žmonai gera dirbti MO muziejuje.

Įsikūrėme gamtos apsuptyje, dukroms netoli mokykla. Man atrodo, kad Lietuvoje gyventi geriau negu dabar Belgijoje. Čia kur kas erdviau, labiau pažengusios technologijos – visus reikalus galima sutvarkyti, neišėjus iš namų, o jei kas nors neaišku – maloniai paaiškinama telefonu. Belgijoje biurokratizmas – vertas Kafkos plunksnos.

Yra daug mitų – atseit čia mokesčiai dideli, tačiau kituose kraštuose jie didesni bent dvigubai. Taip, atlyginimai ten kitokie, bet ir kainos atitinkamos.

Lietuva labai stipriai pasikeitė į gera, bet mes nesugebame pasidžiaugti tuo, ką susikuriame. Matau čia pernelyg daug negatyvumo ir saviplakos. Net neutralios naujienos Lietuvoje dažnai išverčiamos į blogąją pusę. Dėl to stengiuosi neskaityti laikraščių ir portalų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.