Iš psichiatrijos ligoninės pabėgęs J. Pilsudskis vieniems – didvyris, kitiems – teroristas

Vieniems – didvyris, kitiems – diktatorius, tretiems – teroristas. Taip nevienareikšmiškai vertinamas Lenkijos politinis veikėjas Jozefas Pilsudskis (1867–1935). Praėjusią savaitę Lenkų kino festivalyje buvo parodytas Michalo Rosos (56 m.) vaidybinis filmas apie jį.

Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas.<br>Kadras iš filmo.
Filme pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas.<br>Kadras iš filmo.
Filmą „Pilsudskis“ jau įsigijo 42 šalys. <br>Kadras iš filmo. 
Filmą „Pilsudskis“ jau įsigijo 42 šalys. <br>Kadras iš filmo. 
Filme „Pilsudskis“ pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas.<br>Kadras iš filmo. 
Filme „Pilsudskis“ pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas.<br>Kadras iš filmo. 
Režisierius M.Rosa: „J.Pilsudskio tema vis dar karšta ir nepatogi“.<br>B.Frątczak nuotr.
Režisierius M.Rosa: „J.Pilsudskio tema vis dar karšta ir nepatogi“.<br>B.Frątczak nuotr.
Aleksandra Szczerbinska (akt. Maria Dębska) sužavėjo J.Pilsudskį, nes po suknele slėpė revolverį, o po korsetu – dinamitą. Ji tapo antrąja žmona.<br>Kadras iš filmo.
Aleksandra Szczerbinska (akt. Maria Dębska) sužavėjo J.Pilsudskį, nes po suknele slėpė revolverį, o po korsetu – dinamitą. Ji tapo antrąja žmona.<br>Kadras iš filmo.
Filme „Pilsudskis“ pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas. <br>Kadras iš filmo. 
Filme „Pilsudskis“ pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas. <br>Kadras iš filmo. 
Filmą „Pilsudskis“ jau įsigijo 42 šalys.<br>Kadras iš filmo. 
Filmą „Pilsudskis“ jau įsigijo 42 šalys.<br>Kadras iš filmo. 
A.Bumblauskas įsitikinęs – požiūrį į J.Pilsudskį reikia keisti. 
A.Bumblauskas įsitikinęs – požiūrį į J.Pilsudskį reikia keisti. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Istorinė drama „Pilsudskis“ pristatyta Lenkų kino festivalyje.<br>B.Frątczak nuotr. 
Daugiau nuotraukų (24)

Lrytas.lt

2019-10-21 13:55

Nutrūktgalviškai pabėgęs iš Sankt Peterburgo psichiatrijos ligoninės J.Pilsudskis vėl tampa pogrindinio lenkų nepriklausomybės judėjimo vadu. Dėl Lenkijos jis pasiryžęs viskam: kėsintis į caro valdininkus ir kareivius, nelegaliai gabenti bombas, užpulti traukinį.

Nepalaužiamas mūšio lauke, asmeniniame gyvenime jis ne toks ryžtingas – blaškosi tarp žmonos ir meilužės. Tokiais 1901 metų įvykiais prasideda istorinė drama „Pilsudskis“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Borysas Szycas (41 m.).

Juosta, kurią jau įsigijo 42 šalys, parodyta devynioliktą kartą surengtame Lenkų kino festivalyje Vilniuje.

Zalave (Švenčionių r.) gimusio J.Pilsudskio vaidmuo istorijoje diskusijų kelia ir Lenkijoje, ir Lietuvoje.

Atkūrus Lenkijos nepriklausomybę jis vadovavo Generaliniam štabui, vėliau surengė karinį perversmą ir tapo Lenkijos diktatoriumi.

Jam vadovaujant buvo parengta 1935-ųjų konstitucija. Tiesa, jos įgyvendinti maršalas nespėjo – susirgęs kepenų vėžiu mirė Varšuvos Belvederio rūmuose.

J.Pilsudskio kūnas buvo balzamuotas ir palaidotas Krokuvoje, Vavelyje, o širdis – Vilniuje, Rasų kapinėse, šalia motinos palaikų.

Lenkų kino festivalyje viešėjęs filmo režisierius M.Rosa Lietuvos žiūrovams pažįstamas iš serialo „Šlovės dienos“ (Czas honoru).

Į kiną jis pasuko baigęs architektūros studijas Glivicėse, nes manė būsiąs prastas architektas ir nežinojęs, kuo toliau užsiimti.

M.Rosa pateikė dokumentus į Silezijos universiteto Radijo ir televizijos mokyklą, kad galėtų studijuoti režisūrą.

Šis žingsnis buvo tarsi kerštas palikusiai mylimajai – vaikinui smagu buvo nuo minties, kad mergina labai gailėsis sužinojusi, jog jis tapo režisieriumi.

„J.Pilsudskio tema vis dar karšta ir nepatogi. Lenkijoje nėra daug žinančių, kas iš tikrųjų buvo J.Pilsudskis“, – pripažino režisierius.

– Esate ir scenaristas, ir režisierius. Kodėl pasakojimą apie J.Pilsudskį pradėjote nuo 1901-ųjų, kai jam buvo jau 34-eri?

Kur dingo jo lietuviška vaikystė, paauglystė ir jaunystė? – paklausiau filmo režisieriaus M.Rosos.

– Nuo 1901 iki 1904 metų J.Pilsudskio biografijoje – daug permainų. Jis gulėjo psichiatrijos ligoninėje, bet ištrūko į laisvę.

Tada grįžo į šalį, kurioje jo niekas nelaukė. Jis įkūrė partiją, bet vėliau iš jos buvo išmestas. Jis turėjo žmoną, bet susirado meilužę.

Man, kaip kino žmogui, tokie likimo posūkiai atrodė įdomiausi. Vėliau, kai J.Pilsudskio politika ėmė strigti, supratau, kad tai jau ne kino tema.

– Kodėl ėmėtės šios temos?

– Iki šiol kūriau kamerinio pobūdžio juostas. Jos buvo rodomos kino festivaliuose Venecijoje ir Niujorke.

Kartą vienas bičiulis parodė batonėlio „Snickers“, pagaminto 1924-aisiais, iliustruotą popierėlį. Tokie popierėliai sudarė seriją, skirtą 50 garsiausių pasaulyje pabėgimų.

Į šį sąrašą pateko ir J.Pilsudskis, sugebėjęs pasprukti iš psichiatrijos ligoninės.

Nieko apie tai nežinojau, todėl ėmiau domėtis jo biografija.

Nebuvo daug dokumentų. Skaičiau tik kai kuriuos J.Pilsudskio laiškus, skirtus draugams ir mylimoms moterims. Man taip pat padėjo Lenkijos istorijos institutas.

Nenorėjau jo užkelti ant pjedestalo. Dabartiniu požiūriu J.Pilsudskis yra teroristas.

Jo organizacija įvykdė daugiau nei tūkstantį pasikėsinimų, daugiau nei 700 nužudymų.

Jam priskiriami ir tokie kriminaliniai nusikaltimai kaip traukinių, parduotuvių apiplėšimai, vagystės.

Kita vertus, tą patį žmogų galime vadinti Lenkijos nepriklausomybės kūrėju, valstybės tėvu.

– Filme yra epizodas, susijęs su Lietuva, – Bezdonių geležinkelio stotyje J.Pilsudskis užpuolė šarvuotą traukinį ir pagrobė pinigus, skirtus Vilniaus tramvajui. Kur tai buvo filmuojama?

– Mes ieškojome tinkamos vietovės Lenkijoje, taip pat – Lietuvoje. Bet ten filmuoti buvo pernelyg brangu.

Paaiškėjo, kad autentiški vagonai, pagaminti prieš Pirmąjį pasaulinį karą, taip pat ir lokomotyvas, yra tik Čekijoje.

Tačiau toks traukinys galėjo nuvažiuoti vos 30 kilometrų.

Turėjome pastatyti stotį. Mums pasisekė, kad dirbo talentingas scenografas, padėjęs JAV režisieriui Stevenui Spielbergui kurti „Šindlerio sąrašą“. Jis su savo komanda padarė taip, kad butaforinė geležinkelio stotis atrodė nuostabiai. Iš tikrųjų tai buvo tik keturios sienos ir kito pastato dalis, nes tik tam mums užteko pinigų.

Stoties paviljonas kainavo apie vieną dvidešimtąją filmo biudžeto.

Bėda ta, kad pasibaigus filmavimui niekas nenorėjo įsigyti Bezdonių stoties maketo. Nė vienam Lenkijos muziejui jo nereikėjo.

– Kaip atrinkote aktorių pagrindiniam vaidmeniui?

– Iš pradžių norėjome jaunesnio aktoriaus nei Borysas ir surengėme atranką. Nieko neradome. Ne todėl, kad nebuvo talentingų kandidatų. Mums reikėjo žmogaus, skleidžiančio teigiamą energiją.

Kai susitikome su B.Szycu, nustebau, kad jis toks panašus į J.Pilsudskį. Pasikvietėme grimuotoją – jis atsivežė įvairių perukų ir barzdų, naudotų kituose filmuose.

Surengėme specialią fotosesiją, kurioje buvo grimuojamas būsimas J.Pilsudskio vaidmens atlikėjas.

Perukas, kuris geriausiai tiko aktoriui B.Szycui, buvo iš filmo apie Berlyno žlugimą. Jį dėvėjo Adolfo Hitlerio vaidmens atlikėjas. Todėl teko jo atsisakyti.

B.Szycas anksti pradėjo aktoriaus karjerą. Jo gyvenime buvo toks audringas etapas, kai jis vaidindavo bet ką ir bet kur. Tai truko 15 metų, jam reikėjo atsistoti ant kojų.

Prieš keletą metų jis susiėmė. Tai rodo ir Pawelo Pawlikowskio drama „Šaltasis karas“, kurioje įsiamžino. Ši juosta triumfavo Kanuose.

A. Bumblauskas: „Požiūrį į J.Pilsudskį reikia keisti“

- Pažiūrėjęs filmą Vilniaus universiteto profesorius istorikas Alfredas Bumblauskas (62 m.) pabrėžė, kad J.Pilsudskio vieta antikomunizmo istorijoje yra labai svarbi.

- „Mes, lietuviai, dar nelabai suprantame, kad jei ne J.Pilsudskio vadovaujamas mūšis prie Varšuvos, kur buvo sumušti bolševikai, Lietuva būtų tapusi sovietinė jau 1920-aisiais. Filmas padeda tai suvokti“, – teigė A.Bumblauskas.

- Profesorius pripažino, kad tokie filmai kaip „Pilsudskis“ padeda lavinti istorinį pažinimą, bet apgailestavo, kad M.Rosos juosta neturi tokio svorio kaip Lenkijos istorinių filmų kūrėjų Andzejaus Wajdos (1926–2016) ar Jerzy Hoffmano (87 m.) darbai.

- A.Bumblauskas įsitikinęs, kad lietuviams reikėtų keisti požiūrį į J.Pilsudskį. Vis dar nenorime pripažinti, kad su Druskininkais siejamos ne dvi, o trys pasaulinės figūros: šiame kurorte gyvenęs Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), čia gimęs žydų kilmės skulptorius Jacques’as Lipchitzas (1891–1973) ir J.Pilsudskis, kuris Druskininkuose gydėsi ir ilsėjosi. Tačiau jo atminimui čia nėra jokio ženklo.

- A.Bumblauskas pabrėžė, kad Pilsudskių giminė Lietuvoje buvo giliai įleidusi šaknis. J.Pilsudskio tėvai tuokėsi prie Šilalės, Teneniuose.

- Su Žemaitija taip pat siejami broliai Stanislovas (1862–1932) ir Gabrielius (1865–1922) Narutavičiai. S.Narutavičius buvo teisininkas, Vasario 16-osios Akto signataras, o geras J.Pilsudskio draugas G.Narutavičius 1922-aisiais tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu. Tiesa, valdė vos 5 dienas, nes buvo nušautas.

- Broliams Narutavičiams yra skirta paminklinė plokštė prie Telšių katedros.

- „Šie faktai liudija bendrą Lenkijos ir Lietuvos praeitį. Jos yra tarsi sulipusios, o J.Pilsudskio laikai šias valstybes atskyrė, už tai visa atsakomybė tenka mūsų kaimynams“, – aiškino A.Bumblauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.