Į Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno – nesutarimų strėlės

Dar vasarą paaiškėjo Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno Vilniuje konkurso nugalėtojai, bet projekto iniciatyvinėje grupėje darbavęsi garsūs kultūrininkai vėl priversti ginti pradinę salės idėją.

Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno architektūrinio konkurso nugalėtoja – ispanų architektų kompanija „Arquivio Architects“, paaiškėjusi praėjusį rugpjūtį, iki šios dienos neturi patikslintos projektavimo užduoties.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno architektūrinio konkurso nugalėtoja – ispanų architektų kompanija „Arquivio Architects“, paaiškėjusi praėjusį rugpjūtį, iki šios dienos neturi patikslintos projektavimo užduoties.<br>Nuotr. iš LR archyvo
 Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė R.Prusevičienė.
 Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė R.Prusevičienė.
 Dirigentas G.Rinkevičius.
 Dirigentas G.Rinkevičius.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 6, 2020, 8:42 AM

Kaimyninė Lenkija savo geriausias naujas koncertų sales statėsi 6–10 metų, o vilniečiai Nacionalinę koncertų salę tikisi užbaigti iki Vilniaus 700 metų jubiliejaus 2023-aisiais.

Tačiau salės architektūrinio konkurso laimėtoja – ispanų architektų kompanija „Arquivio Architects“, paaiškėjusi rugpjūtį, dar neturi patikslintos projektavimo užduoties.

Negana to, salės vizijos kūrėjams dabar, kai diskusijų laikas lyg ir pasibaigęs, vėl tenka ginti svarbiausią – natūralios akustikos – idėją. Mat neklasikinės muzikos atlikėjai susigriebė, kad rūmų didžioji salė praverstų ir jiems, bet gali netikti, jei nebus įdiegti kintamosios akustikos elementai. Jų nuomone, statyti 1,7 tūkst. vietų salę vienam žanrui – „neapsakoma prabanga“.

Tad vėl užvirė debatai apie salę Seimo Kultūros komitete ir Vilniaus savivaldybėje, nors rengiant jos galimybių studiją buvo ištirti vietos rinkos poreikiai, apklausta per 30 Vilniaus kultūros organizacijų, analizuota panašių užsienio objektų statybos patirtis.

Nepataria eksperimentuoti

„Projektas tarsi grąžintas į pradinę stadiją, o juk dabar reikėtų tikslinti projektinius pasiūlymus, įsitraukti į darbą geriausiems specialistams, turintiems tarptautinės patirties, o ne veltis į diskusijas su žmonėmis, kurie nėra nei architektai, nei technologijų žinovai.

Gaila, kad nesugebame pažvelgti plačiau, pamatyti savęs iš šalies“, – apgailestavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, nuo 2018-ųjų vasaros dirbusi Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo grupėje.

Jos pačios vadovaujamos įstaigos kolektyvai dažnai gastroliuoja svetur, tad yra išbandę daug modernių koncertų salių, nes tokias jau pasistatė net artimiausi kaimynai lenkai ir latviai. Tuo metu Vilniuje iškilsianti Nacionalinė koncertų salė bus pirmoji, suprojektuota muzikai, bene per visą Lietuvos istoriją.

Iš pat pradžių deklaruota, kad jos prioritetas – klasikinė akademinė muzika ir natūrali akustika, ne komercinė sėkmė, o kokybė ir prestižas. Tačiau neseniai imta rimtai svarstyti galimybę didžiojoje salėje įdiegti kintamąją akustiką, kurios pageidauja neklasikiniai muzikantai.

„Manau, tai rizikinga. Nereikėtų eksperimentuoti – nebent turėtume labai atsargiai išbandyti tokią galimybę, remdamiesi bent keliais teigiamais pavyzdžiais. Geriau statykime labai geros akustikos salę, nes kitaip galime pasistatyti dar vieną „Compensą“, kur kas vakarą vyks kas nors kita.

Salės programa lemia jos reputaciją ir įvaizdį. Jei rūmuose ir salėse neįsikurtų teatrai, muziejai, orkestrai ar kiti kolektyvai, net ir statiniai pradėtų irti“, – dėstė R.Prusevičienė.

Ji stebėjosi, kad pretenduojantiems į naujų rūmų didžiąją salę neklasikiniams kolektyvams vis negana veiklos erdvių: „Vilniuje tikrai yra kur eksperimentuoti, kultūros gyvenimas verda, vyksta daugybė vieno savaitgalio festivalių.

Tai projektiniai renginiai, kurių sumanytojai tik susimoka už sales, bet už nieką neatsako.

Naujosios salės vizija kitokia – reprezentuoti valstybės kultūrinę misiją. Simfoninė muzika yra mūsų kultūros karūna. Šalies orkestrai garsina Lietuvą pasaulyje, bet neturi kur namuose pristatyti įspūdingiausių kūrinių. Tuo metu neklasikiniai muzikantai, šokio atstovai – kol kas tik vietinės lygos žaidėjai.

Intrigos dėl naujos salės parodė, kaip mums visiems trūksta brandos ir susiklausymo“, – kalbėjo R.Prusevičienė.

Visuotinis nepasitikėjimas

Maestro Gintaras Rinkevičius visiška nesąmone pavadino neseniai nuskambėjusį neklasikinių muzikantų pareiškimą, jog numatyti 1,7 tūkst. vietų salę akademinei klasikai buvo klaida.

„Jei pastatysime dar vieną areną ar tokią salę kaip „Compensa“, po kiek laiko vėl raudosime, kad neturime salės. Tiems, kurie mano, kad tokiose vietose galima rengti simfoninius koncertus, siūlyčiau pasidomėti pasauline praktika.

Geros akustikos salės nėra pritaikomos šokiui ar kinui. Negali būti jokių kompromisų diegiant kintamąją, elektroninę ar dar kokią akustiką. Ji arba gera, arba ne. Aišku, geros akustikos salėje gali vykti ne tik simfoniniai koncertai, bet pirmiausia ją reikia pastatyti. Tai – ir laiko, ir pasitikėjimo klausimas. Deja, Lietuvoje visi visais nepasitiki.

Pasikliaukime sveiku protu, neneikime to, dėl ko seniai susitarė ir menininkai, ir valdžios žmonės“, – ragino G.Rinkevičius.

Trokšta vienybės

Kalbas, kad klasikinės muzikos salę bus sunku įveiklinti, dirigentas pavadino spekuliacijomis siekiant savo interesų.

G.Rinkevičiaus vadovaujamas Liepojos simfoninis orkestras Latvijoje taip pat yra įsikūręs naujai pastatytoje klasikinės muzikos salėje. Ten vyksta daug įvairių renginių.

„Vilnius yra dešimt kartų didesnis už Liepoją. Viskas pas mus bus gerai. Nacionalinėje salėje koncertuos mūsų visi simfoniniai orkestrai, Šv.Kristoforo ir Lietuvos kameriniai, dainuos chorai, vyks kai kurie „Vilnius City Opera“ spektakliai, kitokie renginiai“, – vardijo maestro.

Būtent G.Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras laikomas realiausiu pretendentu įsikurti naujoje salėje. Anot maestro, tai dar tolima ateitis, tačiau scenarijus jo vaizduotėje jau dėliojasi.

„Neturiu iliuzijų, kad procesas bus greitas. Kol iškils naujoji salė, gali praeiti ir septyneri metai. Jei ten išsikelsime, kažkam atiteks nebloga atnaujinta Kongresų rūmų salė.

Dabar mums reikia vienybės ir supratimo: jei kartą priėmėme sprendimą, nekeiskime jo dėl neaiškių kompromisų.

Skirtingų nuomonių suderinti nepavyks – negali būti arbata ir kava vienu metu“, – įsitikinęs G.Rinkevičius.

Tikisi pastatyti mažiau kaip per trejus metus

Nacionalinė koncertų salė buvo sumanyta kaip visuomenei atviras daugiafunkcis menų centras su klasikinės muzikos koncertų sale ir reziduojančiu orkestru.

Ant Tauro kalno turėtų atsirasti iki 1,7 tūkst. vietų didžioji itin gerų natūralios akustikos savybių klasikinės muzikos koncertų salė ir 500 vietų mažoji daugiafunkcė salė, akustiškai ir technologiškai pritaikoma mažesnės apimties renginiams, repeticijoms. Numatomos taip pat pagalbinės erdvės. Klausytojus turėtų pasitikti ir jaukūs barai, vestibiulis su vaizdu į miestą ir patalpos kitai kultūrinei veiklai.

Koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos. Tačiau galutinis biudžetas, manoma, bus kur kas didesnis.

Savivaldybė tvarkys koncertų salės prieigas, greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Aplinkos sutvarkymo projektų vertė kartu su Europos Sąjungos parama siekia apie 14 mln. eurų.

Nacionalinės koncertų salės statybos turėtų prasidėti 2021-aisiais. Planuojama naują koncertų salę pastatyti 2023 metais, švenčiant 700-ąjį Vilniaus gimtadienį. Salės projekto valdymo grupė maždaug po mėnesio žada patikslinti projektavimo užduotį konkurso laimėtojams.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.