Bomba sprogo likus trims savaitėms iki iškilmingo „Berlinale“ – reikšmingiausio ir prestižiškiausio Europoje kino festivalio po Kanų ir Venecijos – atidarymo.
Savaitraštis „Die Zeit“ išspausdino straipsnį, kuriame rašoma apie ilgamečio Berlyno kino festivalio vadovo, faktiškai jo įkūrėjo ir globėjo A.Bauerio nacistinę praeitį. Pasirodė, kad Trečiojo Reicho laikais jis buvo Josepho Goebbelso liaudies švietimo ir propagandos ministerijos funkcionierius.
A.Baueris kruopščiai tai slėpė ir tiesa paaiškėjo atsitiktinai: kažkoks ekonomistas ir kinotyrininkas mėgėjas atsitiktinai rado dokumentus Federaliniame archyve Koblence. Jais iš esmės ir pagrįsta „Die Zeit“ publikacija.
A.Baueris vadovavo „Berlinale“ organizaciniam komitetui nuo 1951 iki 1976 metų. 1951-ųjų birželį jis atidarė pirmąjį festivalį (tuomet – Vakarų Berlyno) Alfredo Hitchcocko filmu „Rebeka“. A.Baueris, pritraukęs į Berlyną daugybę pasaulio kinematografo žvaigždžių, toks reikšmingas festivaliui, kad po jo mirties 1986 m. vienas Sidabrinių lokių – antrasis pagal reikšmę forumo apdovanojimas – pavadintas jo vardu.
Dabar A.Bauerio prizas, teikiamas už naujas kino meno perspektyvas, bus skubiai pervadintas. Tikriausiai bus supjaustyta ir specialiai kino festivalio atidarymui išleista knygelė apie A.Bauerį. Joje – nė žodžio apie jo nacistinę praeitį.
Trečiojo Reicho biurokratas
Nuo 1942 metų A.Baueris, kuris buvo Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (NSDAP) narys ir jaunystėje įstojo į jos sukarintą sparną „Sturmabteilung“ (SA), dirbo Trečiojo reicho liaudies švietimo ir propagandos ministerijos Kultūros valdybos referentu. Vargu ar jis priimdavo sprendimus dėl propagandinių, antisemitinių filmų kūrimo ir atleisdavo iš darbo žydus: paprastai J.Goebbelsas tą darydavo pats.
Tačiau A.Baueris, be abejo, taip pat formavo ir, kaip rašo „Die Zeit“, „biurokratiškai įformindavo“ nacionalsocialistinę politiką kinematografijos srityje.
Dabar sunku pasakyti, kaip po karo jam pavyko apsimesti tik menku nacių propagandos mašinos sraigteliu. Denacifikacijos komisija pripažino A.Bauerį tik „pakeleiviu“.
Nei NSDAP, nei SA Niurnbergo procese nebuvo pripažintos nusikalstamomis organizacijomis, taigi dėl to apkaltinti A.Baerio nebuvo galima. Tuo labiau kad jis kruopščiai slėpė savo „referentinę“ praeitį ir visada pasakodavo bei rašydavo, kad buvo tik kino studijos techninis darbuotojas.
Dabar tiesa apie A.Bauerį iškilo viešumon ir, kaip rašė portalas „Deutsche Welle“, festivaliui teks daug padaryti, kad išsigrynintų savo praeitį ir požiūrį į ilgametį „Berlinale“ vadovą.
Parengė Milda Augulytė
