Yra ko pavydėti latviams: šturmuoja pasaulines aukštumas

Mes beveik spėjome pamiršti savo valstybės 100-metį, o latviai tęsdami saviškiui skirtą programą tebestebina perliukais.

 (Iš kairės): D.Vyšniauskui, K.Vanagui, J.Jesinskiui ir M.Amerikui būsimasis Latvijos radijo bigbendo albumas – svarbus karjeros akcentas. <br> K.Balamovskio nuotr.
 (Iš kairės): D.Vyšniauskui, K.Vanagui, J.Jesinskiui ir M.Amerikui būsimasis Latvijos radijo bigbendo albumas – svarbus karjeros akcentas. <br> K.Balamovskio nuotr.
 J.Jasinskio solo skambės naujausiame Latvijos radijo bigbendo albume.<br> K.Balamovskio nuotr.
 J.Jasinskio solo skambės naujausiame Latvijos radijo bigbendo albume.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas pats dirigavo savo kūrinius bigbendui.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas pats dirigavo savo kūrinius bigbendui.<br> K.Balamovskio nuotr.
 Iš kairės: D.Vyšniauskas, K.Vanagas, J.Jasinskis.<br> K.Balamovskio nuotr.
 Iš kairės: D.Vyšniauskas, K.Vanagas, J.Jasinskis.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas (kairėje) ir M.Amerikas.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas (kairėje) ir M.Amerikas.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas (kairėje) ir M.Amerikas pasakoja publikai apie savo projektą.<br> K.Balamovskio nuotr.
 K.Vanagas (kairėje) ir M.Amerikas pasakoja publikai apie savo projektą.<br> K.Balamovskio nuotr.
Bigbendo įrašai  „Spikeri“ salėje.<br>  K.Balamovskio nuotr.
Bigbendo įrašai  „Spikeri“ salėje.<br>  K.Balamovskio nuotr.
 M.Amerikas visus septynis „Jersika Records“ katalogo albumus išleido savo lėšomis.<br> A.Andrikonytės nuotr.
 M.Amerikas visus septynis „Jersika Records“ katalogo albumus išleido savo lėšomis.<br> A.Andrikonytės nuotr.
 „Erica Synth“ reklaminiai leidiniai.
 „Erica Synth“ reklaminiai leidiniai.
 G.Uozuolinis „Erica Synth“ studijoje.<br> A.Andrikonytės nuotr.
 G.Uozuolinis „Erica Synth“ studijoje.<br> A.Andrikonytės nuotr.
G.Uozuolinis plačiai pristatomas modulinius sintezatorius propaguojančiame kultiniame leidinyje „Patch &amp; Tweak“. <br> A.Andrikonytės nuotr.
G.Uozuolinis plačiai pristatomas modulinius sintezatorius propaguojančiame kultiniame leidinyje „Patch &amp; Tweak“. <br> A.Andrikonytės nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

LR ir lrytas.lt spec. korespondentė iš Rygos (Latvija)

Feb 7, 2020, 1:12 PM, atnaujinta Feb 7, 2020, 4:17 PM

„Latvijos valstybė susikūrė ne per vieną dieną – buvo ilgas jos formavimo, gynimo, konsolidavimo procesas. Dėl to ir Latvijos 100-mečio programa apima net penkerių metų laikotarpį nuo 2017 iki 2021-ųjų, atspindi daugybę šimtmečio įvykių ir juose dalyvavusių asmenybių“, – aiškino Latvijos 100-mečio biuro „LV100“ vadovė Linda Pastare.

Kaimynai užbaigs didelę savo programą tik kitą sausį valstybės tarptautinio pripažinimo „De jure“ šimtmečio paminėjimu, o iki tol įvairios latvių organizacijos toliau kooperuojasi, tęsdamos amžiaus projektą.

Pastaruoju metu mūsų spaudoje pastebimai pagausėjo publikacijų apie Latviją. Mat užuot vykdę brangias reklamines kampanijas, latviai kviečiasi pas save užsienio žurnalistus, kuriems atskleidžia šalies savitumą ne tik per turistinius vaizdus, bet ir per savo šviesuolius, kurie tyliai, bet aistringai daro didelius darbus šalies labui.

Aprūpina visą pasaulį

Įžengus į buvusį sandėlį prie Dauguvos, kuriame karaliauja katinas Tunas, sunku įtarti, jog tai – didžiulio, sėkmingo verslo idėjų centras. Čia įsikūręs modulinių sintezatorių gamybos startuolis „Erica Synth“ per maždaug penkerius gyvavimo metus įkopė į pasaulio geriausių elektroninės medijos gamintojų trejetą.

Jei tikėsime „Erica Synth“ vizionieriumi Girtu Uozuoliniu (Girts Ozolins), per metus ši kompanija sulaukia 10 tūkstančių individualių užsakymų iš viso pasaulio, tarp jų – mažiau nei pusės iš Europos, kita tiek – iš JAV, turi klientų net Australijoje, Japonijoje, Tailande.

O „Erica Synth“ komandoje – tik šeši darbuotojai, be katino, kuris puikuojasi firmos reklamoje. Pasak G.Uozolinio, Latvijoje labai senos sintezatorių gamybos tradicijos, o jos infrastruktūra – geriausia pasaulyje. Vizionierius šiuo metu kuria dokumentinį filmą apie latvius, sintezatorių kūrėjus.

Dėl startuolio iš sėkmingo reklamos verslo pasitraukusiam Girtui itin džiugu, kad „Erica Synth“ instrumentais naudojasi šalies ir užsienio superžvaigždės – netgi tokios kaip vokiečių kino muzikos kompozitorius ir prodiuseris Hansas Zimmeris, už garso takelius filmams pelnęs keturis „Grammy“, du „Auksinius gaublius“, „Oskarą“ bei „Classical BRIT Award“ apdovanojimą.

Kaip tik šiomis dienomis kuklioje „Erica Synth“ studijoje jis turėtų įrašinėti naują savo kūrinį su kameriniu orkestru „Sinfonietta Riga“.

Sandėlys virto menų oaze

Dauguvos krantinėje, buvusiame pramoniniame kvartale įsikūrusi ir valstybinės koncertų agentūros „Latvijas Koncerti“ būstinė – daugiafunkcinė „Spikeri“ koncertų salė.

Senoji krovininių laivų prieplauka tik prieš kelerius metus virto patrauklia kultūrine erdve (transformacijai buvo atseikėti beveik 7 mln eurų iš ES fondų), o buvęs sandėlys – jaukiu, moderniu laisvalaikio centru ir žymiųjų šalies muzikos kolektyvų „Sinfonietta Riga“ bei Latvijos radijo choro rezidencija.

Savo koncertų ciklus čia rengia ir Latvijos radijo bigbendas, prieš kelerius metus taip pat priglaustas po „Latvijas Koncerti“ sparneliu ir tapęs vienu šalies muzikinės kultūros flagmanų.

Šiame kolektyve dažnai soliuoja lietuvių trimitininkas Dominykas Vyšniauskas, keliaujantis kas savaitę maršrutu Vilnius-Ryga ir atgal. Latvių bigbendas – jo pagrindinė darbovietė.

Bigbendas ieško savo veido

„Čia įdomiau negu mūsų bigbenduose: Lietuvoje retai skamba tokios originalios programos ir atvyksta tiek žvaigždžių“, – vardijo įsidarbinimo Latvijoje motyvus vilnietis.

Latvijos radijo bigbendas ir pats daug gastroliuoja. Valstybės šimtmečio proga jis buvo nukakęs net į JAV – koncertavo Kennedy centre Vašingtone ir Lincolno centre Niujorke.

Tačiau sukurti įvykį šiam orkestrui užtenka ir „Spikeri“ koncertų salės bei vietinių žvaigždžių. Tuo kolektyvas nustebino praėjusią savaitę čia gyvai įrašinėdamas autorinę bigbendo vadovo, saksofonininko ir kompozitoriaus Karlio Vanago (Karlis Vanags) muzikos plokštelę „Identities“. Joje įsiamžins ir solo trombonu įgrojęs vilnietis Jievaras Jasinskis.

Įrašas sutraukė į salę Rygos džiazo elitą – muzikantus, pedagogus, teoretikus, buvo pakviesta net žurnalistų iš Londono, Maskvos ir Vilniaus.

„Originalios latviškos bigbendo muzikos albumas – nekasdienis įvykis, kaip ir koncertinis įrašas. Esame laimingi, kad turime profesionalų džiazo orkestrą. Sėkmei reikia stabilumo. Kai 2012 metais atnaujinome veiklą nuo penkių koncertų per metus, sunkiai suburdavome tuos pačius muzikantus.

Dabar dirbame kitais pagrindais. To padėjo pasiekti maestro Raimondas Paulas ir džiazo prodiuseris Maris Briežkalnis (Maris Briezkalns). Jei neturėtume etatinių muzikantų kolektyvo, neišeitų pristatyti tiek daug įdomių projektų ir solistų, būtų neįmanoma augti“, – pasakojo K.Vanagas.

Įsitvirtinti padeda lietuviai

Originali lietuviška bigbendų muzika visada buvo deficitas, tuo metu latvių bigbendas yra įpareigotas darbdavių įtraukti į programas latvių kompozitorių kūrinių. Muziką aranžuoja ir daugelis bigbendo narių, tarp jų – D.Vyšniauskas.

„Turime atkreipti į save Europos dėmesį. Įdomi džiazo muzika visada turės klausytojų, ji yra belaikė“, – neabejojo albumo „Identities“ prodiuseris, vinilo plokštelių leidybos kompanijos „Jersika Records“ savininkas Marekas Amerikas (Mareks Ameriks).

Diplomuotas istorikas ėmėsi įrašų verslo prieš porą metų norėdama padėti saviems muzikantams, nes pats yra aistringas muzikos mėgėjas, kolekcininkas ir didžėjus.

Prieš dešimt metų jis pradėjo rengti kasmetines Vinilo dienas Jersika gatvėje Rygoje, kurių metu keičiamasi ir prekiaujama vinilinėmis plokštelėmis, vyksta džiazo koncertai, – viename jų yra grojęs ir legendinis Viačeslavas Ganelinas.

Būtent čia Marekas pradėjo įrašinėti džiazą ir brandinti įrašų kompanijos idėją. Beje, kol kas sėkmingiausias iš septynių „Jersika Records“ katalogo leidinių (visus juos M.Amerikas išleido savo lėšomis) yra V.Ganelino, latvio Deniso Paškevičiaus (Deniss Pashkevich) ir Arkadijaus Gotesmano trio dvigubas albumas, kurį įtakingas džiazo žurnalas „Down Beat“ įtraukė tarp praėjusių metų geriausiųjų.

Į „Jersika Records“ akiratį jau pateko ir Latvijoje gyvenantis lietuvių saksofonininkas Arvydas Kazlauskas, įsiamžinęs viename albume. Marekas taip pat seka lietuvių klavišininko Domo Žeromsko kūrybą.

Šiuolaikinis Latvijos balsas

Įdomu, kad leidyklos savininkas labai sėkmingai derina istoriko pašaukimą su muzikos hobiu, rengdamas videointerviu su svarbiomis Latvijos džiazo asmenybėmis bei dokumentinius siužetus iš džiazo istrorijos, taip kartu populiarindamas „Jersika Records“.

Naujausia M.Ameriko iniciatyva – kartu su D.Paškevičiumi ir garso inžinieriumi Martinu Saulespurenu (Martins Saulespurens) įsteigtas Jacko Mihalitsky fondas šalies džiazui remti, pavadintas pamiršto latvių džiazo pianisto vardu.

M.Saulespurenas padeda džiazo aistruoliams ir savo sukonstruotais mikrofonais „BLUE Microphones“, į kurių gamybą milijonus investavo viena Kalifornijos kompanija.

„Noriu, kad „Jersika Records“ taptų žinomu Europoje leidybos ženklu. Tikiu Latvijos muzikantais“, – kalbėjo M.Amerikas.

Jais tiki ir šalies įvaizdžio kūrėjai. „Bigbendo projektų eksportas – puikus būdas populiarinti šiandien kuriamą Latvijos kultūrą. Savitumas – tai ne vien ilgaamžės tradicijos. Mes atviri eksperimentams“, – tvirtino Latvijos investicijų ir plėtros agentūros projektų vadybininkė Laila Abena.

Lietuviai pavydi latviams bigbendo

Pasak lietuvių džiazmenų, mums tik pasvajoti apie tokį džiazo orkestrą kaip Latvijos radijo bigbendas, be kurio šiandien neįsivaizduojama Latvijos kultūros scena.

Kolektyvas susikūrė 1966 metais, o atkūrus nepriklausomybę, patyrė sunkių išbandymų. 2012 metais jį atgaivino R.Paulas, M.Briežkalnis ir K.Vanagas.

Bigbendas koncertuoja su pasaulinio lygio improvizuotojais – S.Blake'u, J.Morrisonu, R.Breckeriu, M.Nesetu, K.Ellingu, R.Bona ir kitais. Jis dukart buvo nominuotas aukščiausiam Latvijos muzikos apdovanojimui Didžiajam muzikos prizui.

Būtent šis Latvijos radijo kolektyvas prieš dvejus metus įkvėpė lietuvius dedikuoti Baltijos šalių šimtmečiams tarptautinį džiazo projektą. Tąsyk bigbendas su maestro R.Paulu ir trijų Baltijos šalių džiazo talentais, tarp jų – D.Pulausko grupe, įspūdingu koncertu „Skambėk ateities ritmu. Džiazuojanti Baltijos šimtmečio laisvė“ apkeliavo Rygos, Vilniaus ir Talino scenas.

Maestro R.Paulas iki šiol yra Latvijos radijo bigbendo meninis konsultantas. Viešėdamas

Vilniuje jis prisipažino, kad džiazas jam dabar artimesnis negu naujasis popsas arba šokių muzika, džiaugėsi, kad ši muzika vis labiau įsitvirtina dabartinėje kultūroje.

Didžia dalimi tai R.Paulo nuopelnas, kad Latvijos bigbendas tapo valstybinės agentūros „Latvijas Koncerti“ kolektyvu. Latvijos radijas figūruoja jau tik kolektyvo pavadinime. Už radijo populiarinimą bigbendas iki šiol glaudžiasi ir repetuoja jo patalpose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?