Prancūzų „Cezarių“ dalybos kino menininkams: feministės išėdė pagrindinį nominantą

Paryžiaus „Pleyel“ salėje įvyko 45-oji prancūzų Kino meno ir technologijų akademijos prizų „Cezarių“ teikimo ceremonija. Ją vedė prancūzų aktorė, komikė ir scenaristė Florence Foresti, kuri jau buvo ceremonijos vedėja  2016-aisiais.

R.Polanskio filmas „Pareigūnas ir šnipas“ gavo 12 „Cezario“ nominacijų.
R.Polanskio filmas „Pareigūnas ir šnipas“ gavo 12 „Cezario“ nominacijų.
Režisierius R.Polanskis nuo „Cezarių“ ceremonijos nusišalino nebe pirmą kartą.<br>„Scanpix“/“Reuters“ nuotr.
Režisierius R.Polanskis nuo „Cezarių“ ceremonijos nusišalino nebe pirmą kartą.<br>„Scanpix“/“Reuters“ nuotr.
„Cezario“ prizai – įmantrios formos.
„Cezario“ prizai – įmantrios formos.
„Cezario“ prizai – įmantrios formos.
„Cezario“ prizai – įmantrios formos.
45-osios ceremonijos plakatą puošia praėjusių metų pabaigoje mirusios aktorės A.Karinos atvaizdas.
45-osios ceremonijos plakatą puošia praėjusių metų pabaigoje mirusios aktorės A.Karinos atvaizdas.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 28, 2020, 8:53 PM, atnaujinta Feb 29, 2020, 2:57 AM

Prancūzijos kino akademija atidavė pagarbos duoklę aktorei Annai Karinai, mirusiai 2019 metų gruodį, ir išspausdino jos atvaizdą (fotografo  Georges‘o Dambier 1959 metų nuotrauką) ant oficialaus 45-osios ceremonijos plakato.

Daugiausia nominacijų – 12 – gavo Romano Polanskio filmas „Pareigūnas ir šnipas“. 11 kartų nominuoti Nicolas Bedos „Nuostabi epocha“ („La Belle Époque“) ir Ladjo Ly „Atstumtieji“ („Les Misérables), 10 kartų – Céline Sciammos „Liepsnojančios moters portretas“ („Portrait de la jeune fille en feu“). 

Geriausiu filmu išrinkti L.Ly „Atstumtieji“, o geriausiu režisieriumi, nepaisant įnirtingų #MeToo judėjimo aktyvisčių protestų, – „Pareigūno ir šnipo“ autorius R.Polanskis. 

Į mūšį stojo feministės

Įkandin jubiliejinės „Cezarių“ ceremonijos nutįso skandalų šleifas. Vos paskelbus šių metų nominantus sausio pabaigoje, sukruto #MeToo judėjimo prancūziškojo sparno aktyvistės: juk R.Polanskį vis dar gaudo JAV teisėsauga dėl lytinių santykių su 13 metų mergaite 1977-aisiais, o Prancūzijoje jo filmas gauna net 12 prestižiškiausio šalies kino apdovanojimo nominacijų.

Alyvos į ugnį dar įpylė prancūzų fotografė Valentine Monnier, prisiminusi 44 metų senumo įvykį:  1975-aisiais, kai ji buvo 18-metė aktorė ir modelis, R.Polanskis neva ją išprievartavęs ir sumušęs savo namelyje Šveicarijoje. Anot V.Monnier, režisierius smurtavo versdamas ją paklusti ir bandė sugirdyti tabletę.

Geriausios aktorės apdovanojimui už vaidmenį juostoje „Merginos ugnyje portretas“ pristatyta Adèle Haenel irgi užgavo jautrią stygą, dar pernai papasakojusi apie patirtą lytinį priekabiavimą tuomet, kai, būdama 12 metų paauglė, filmavosi savo pirmame filme.

Savo ruožtu Prancūzijos kino akademijos vadovas Alainas Tarzianas pareiškė, kad dalijant apdovanojimus „nereikėtų moralizuoti“. Tačiau tokį akademijos pasirinkimą suskubo pasmerkti feministės ir kino kritikai.

„Jeigu žaginimas yra menas, atiduokite visus „Cezarius“ Polanskiui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Prancūzijos moterų grupė „Osez le feminisme“ („Išdrįsk būti feministe“).

„Aukštindami pabėgusį žagintoją ir vaikus išnaudojusį lytinį nusikaltėlį mes nutildome aukas“, – pridūrė moterų grupė, žadėdama surengti demonstraciją prie renginio vietos apdovanojimų teikimo dieną, vasario 28-ąją. 

Dėl šventos ramybės – atsitraukė

Galiausiai prancūzų Kino meno ir technologių akademijos vykdomoji taryba pareiškė atsistatydinati – ji nutrauks savo veikla iškart po „Cezarių“ ceremonijos.

Savo žingsnį ji paaiškino noru nuraminti aistras ir padaryti viską, kad ceremonija būtų tai, kas ir turi būti – kino šventė.

Režisierius R.Polanskis, nenorėdamas kaitinti padėties ir baimindamasis feminisčių „viešo linčo teismo“, nutarė nedalyvauti Prancūzijos „Oskarais“ vadinamų kino apdovanojimų įteikimo ceremonijoje, juolab kad prie teatro, kuriame vyko ceremonija, dar išvakarėse atsirado plakatų, kuriuose jis vadinamas žagintoju ir lytiniu nusikaltėliu.

Režisierius AFP sakė, jog nusprendė nedalyvauti „Cezarių“ įteikimo ceremonijoje, kad apsaugotų savo komandą ir „savo šeimą, savo žmoną, savo vaikus, kurie patiria įžeidinėjimus ir yra užgauliojami pagal tam tikrą kolektyvinę atsakomybę, ateinančią iš kito amžiaus“.

„Aktyvistai mojuoja 12 moterų, kurias aš neva tvirkinau prieš pusę amžiaus, skaičiumi, – sakė jis. – Šios liguistų protų fantazijos laikomos pripažintu faktu: tūkstantį kartų pakartotas melas tampa tiesa.“

Nuo „Cezarių“ ceremonijos R.Polanskis nusišalino nebe pirmą kartą – 2017-aisiais dėl tų pačių kaltinimų jis atsisakė premijos vertinimo komisijos pirmininko posto. 

Pagrindinės nominacijos ir laimėtojai

Geriausias filmas

„Atstumtieji“ / „Les Misérables“

„Nuostabi epocha“ / „La Belle Époque“

„Ačiū Dievui“ / „Grâce à Dieu“

„Ypatingieji“ / „Hors norms“

„Pareigūnas ir šnipas“ / „An Officer And A Spy“/ „I Accuse“

„Liepsnojančios moters portretas“ / „Portrait Of A Lady On Fire“

„Roubaix, une lumière“

Geriausias režisierius

Romanas Polanskis („Pareigūnas ir šnipas“)

Nicolas Bedos („Nuostabi epocha“)

François Ozonas („Ačiū Dievui“)

Ericas Toledano ir Olivier Nakache’as („Ypatingieji“) 

Ladjas Ly („Atstumtieji“)

Celine Sciamma („Liepsnojančios moters portretas“)

Arnaud Desplechinas („Roubaix, une lumière“)

Geriausias aktorius

Roschdy Zemas („Roubaix, une lumière“)​

Danielis Auteuil („Nuostabi epocha“)

Damienas Bonnard’as („Atstumtieji“)

Vincent’as Casselis („Ypatingieji“) 

Jeanas Dujardinas („Pareigūnas ir šnipas“)

Reda Katebas („Ypatingieji“) 

Melvilis Poupaud („Ačiū Dievui“)

Geriausia aktorė

Anaïs Demoustier („Alisa ir meras“ / „Alice et le Maire“)

Chiara Mastroianni („Chambre 212“)

Eva Green („Proxima“)

Adele Haenel („Liepsnojančios moters portretas“)

Noémie Merlant („Liepsnojančios moters portretas“)

Doria Tillier („Nuostabi epocha“)

Karin Viard („Lopšinė“ / „Chanson douce“)

Geriausias antraplanis aktorius

Swannas Arlaud („Ačiū Dievui“)

Grégory Gadebois („Pareigūnas ir šnipas“)

Louis Garrelis („Pareigūnas ir šnipas“)

Benjaminas Lavernhe  („My Unknown“)

Denis Menochet („Ačiū Dievui“)

Geriausia antraplanė aktorė

Fanny Ardant („Nuostabi epocha“)

Josiane Balasko  („Ačiū Dievui“)

Laure Calamy („Seules les bêtes“)

Sara Forestier („Roubaix, une lumière“)

 Hélène Vincent („Ypatingieji“) 

Geriausias animacinis filmas

„Aš praradau savo kūną“ / „J’ai perdu mon corps“

„Garsusis lokių įsiveržimas į Siciliją“ / „La Fameuse Invasion des ours en Sicile“

„Kabulo kregždutės“ / „Les Hirondelles de Kaboul“

Geriausias užsienio filmas

„Parazitas“/ „Parasite“, rež. Bong Joon Ho, Pietų Korėja

„Skausmas ir šlovė“/ „Dolor y Gloria“, rež. Pedro Almodovaras, Ispanija

„Jaunasis Achmedas“ / „Le jeune Ahmed“, rež. Jeanas Pierre'as ir Lucas Dardenne’ai, Belgija

„Džokeris“ / „Joker“, rež. Todas Phillipsas, JAV

„Lola“ / Lola Vers La Mer, rež. Laurent’as Micheli, Belgija, Prancūzija

„Vieną kartą Holivude“ / „Once Upon a Time… In Hollywood“, rež. Quentinas Tarantino, JAV

„Išdavikas“ / „The Traitor“, rež. Marco Bellocchio, Italija

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.