Europos kultūros bendruomenė siekia gauti 25 mlrd. eurų iš Europos Komisijos

Pagrindinė Europos kultūros tinklus, platformas ir skėtines kultūros asociacijas vienijanti organizacija Culture Action Europe (CAE, Kultūra veikia Europoje) paskelbė, kaip COVID-19 viruso sukelta pandemija paveikė kūrybinį ir kultūrinį sektorių, bei – surinkusi informaciją iš Europos šalių kūrybinių ir kultūrinių industrijų atstovų – pasiūlė, kokių priemonių būtų galima imtis, norint stabilizuoti kultūros lauką ir jį sustiprinti.

 NKKIA nuotr.
 NKKIA nuotr.
 NKKIA nuotr.
 NKKIA nuotr.
 NKKIA nuotr.
 NKKIA nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 26, 2020, 3:57 PM, atnaujinta Mar 26, 2020, 4:28 PM

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, būdama Culture Action Europe nare, aktyviai veikia Lietuvoje, siekdama pamatuoti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus būklę Lietuvoje, ir siūlydama Seimui, Vyriausybei, kitoms institucijoms, kokie sprendimai galėtų stabdyti kultūros lauko nuosmukį ir kaip būtų galima jį šiomis aplinkybėmis suaktyvinti.

Viena esminių CAE rekomendacijų yra susijusi su daugybę renginių, kurie negalėjo ar negali įvykti dėl šalyse paskelbto karantino. Viena vertus, kalbama apie renginių nukėlimą (atitinkamai, lėšos už įsigytus bilietus negrąžinamos) – renginiai gali būti nukelti tiek iki metų galo, tiek perkelti į 2021 m.

Panašiai siūloma elgtis ir su ES struktūrinių fondų ar valstybinių fondų lėšomis: jei darbai neįvyksta ir už juos nesumokama šiais metais, siūloma pinigus ne grąžinti, o leisti paslaugų atlikėjų įsipareigojimus (ir atitinkamas lėšas) perkelti į kitus metus.

Europos Sąjungos šalių stambiausios kultūros organizacijos pripažįsta, kad pažeidžiamiausia grupė – laisvai samdomi kūrybos sektoriaus sektoriaus darbuotojai. Todėl siūloma, jei jau buvo užsakytos jų paslaugos ir pasirašytos sutartys – sumokėti žadėtą atlygį, o fondų valdytojai turėtų tokias išlaidas laikyti galimomis.

Taip pat siūloma pripažinti legaliomis išlaidas, kurias jau patyrė organizatoriai, ruošdami renginius, kviesdami lektorius, atlikėjus ir pan. Visi supranta, kad sykį išleisti pinigai negrįš, o nukeltą renginį reikės organizuoti iš naujo: reikės pirkti paslaugas, skrydžių bilietus ir pan., todėl siūloma papildomai skirti lėšų, kad organizatoriai galėtų sėkmingai įgyvendinti, kas sumanyta.

„Nors sveikatos, gyvybių klausimas išlieka pagrindiniu prioritetu COVID-19 akivaizdoje, reikia turėti omenyje, kad veik visas kultūros laukas susijęs su auditorija, žmonių įsitraukimu: koncertinės salės, teatrai, muziejai, galerijos, archyvai, bibliotekos, kultūros paveldo objektai, kultūros centrai ir kitos kūrybinės erdvės.

Kalbama apie visą kultūros ekosistemą, kurią sudaro dalyviai (klausytojai, žiūrovai ir kt.), kūrėjai, profesionalai, laisvai samdomi specialistai, mažos įstaigos, kurios veikia šiame sektoriuje, neminint techninių darbuotojų, užtikrinančių sklandų sistemos veikimą.

Be tinkamų priemonių, tiek ekonominės, tiek socialinės pasekmės gali būti tikrai pragaištingos. Nors ir iki šiol jų pajamos nebuvo didžiausios, šiomis dienomis kiekvienas sektoriuje patiria itin ženklų pajamų mažėjimą,“ – rašoma CAE kreipimesi į Europos Komisiją.

CAE siūlo skubiai gelbėti kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių – jų dalyviams taikyti tas pačias gelbėjimo priemones, kaip ir verslo įmonėms. Taip pat Europos Komisijos prašoma kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriui skirti papildomus 25 mlrd. eurų.

Savo ruožtu, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, remdamasi kitų šalių patirtimi ir Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektoriaus apklausa, jau pateikė pasiūlymus Lietuvos Respublikos Seimui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Lietuvos kultūros tarybai, dėl konkrečių priemonių, galinčių stabilizuoti kritinę KKI sektoriaus būklę. Siūlymai apima tiek trumpalaikes „greito reagavimo“ priemones, tiek sektoriaus atsistatymo ir ilgalaikio stiprinimo priemones.

Be kitų, siūloma inicijuoti Lietuvoje sukurto kultūrinio turinio kėlimą į internetinę erdvę bei steigti mokamą jo transliacijų platformą, į kurios kūrimą galėtų įsitraukti ir IT bendruomenė.

Asociacijos pirmininkė Živilė Diavara įsitikinusi kūrybinio sektoriaus gyvybingumu, jei tik jam bus suteikta pirmoji pagalba: „Nors dabar kaip įmanoma greičiau gesiname kultūriniame ir kūrybiniame sektoriuje kilusį gaisrą, tačiau turime galvoti ir apie ateitį, kad ir netolimą; apie pažangias priemones, kaip sukurti ilgalaikius, tvarius instrumentus, padėsiančius susitikti kūrėjams ir jų auditorijai, užtikrinančius veiklos stabilumą.“

Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos inf.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.