Lietuvos muziejų kelias Žemaitijoje: smėlio pilys ir Medvėgalio legendos

Liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjusios nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ projekto Lietuvos muziejų kelias 2020 m. maršrutas pasiekė pusiaukelę. Aplankiusius Dzūkijos, Suvalkijos (Sūduvos) ir Mažosios Lietuvos regionuose vykusius renginius rugpjūčio 10–31 dienomis projektas kviečia į Žemaitiją.

Prie Gondingos piliakalnio vyks gyvosios istorijos diena-festivalis „Gīva Gondīnga“.<br>Nuotr. iš asociacija „Pilsota“ archyvo
Prie Gondingos piliakalnio vyks gyvosios istorijos diena-festivalis „Gīva Gondīnga“.<br>Nuotr. iš asociacija „Pilsota“ archyvo
Šilalės muziejus kviečia ant Medvėgalio kalno.<br> N.Noreikos nuotr.
Šilalės muziejus kviečia ant Medvėgalio kalno.<br> N.Noreikos nuotr.
 Palangos gintaro muziejaus renginys ant Birutės kalno.<br> D.Mukienės nuotr.
 Palangos gintaro muziejaus renginys ant Birutės kalno.<br> D.Mukienės nuotr.
 Palangos gintaro muziejus, pilių statymas.<br> J.Paškevičiūtės nuotr.
 Palangos gintaro muziejus, pilių statymas.<br> J.Paškevičiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Aug 7, 2020, 5:50 PM, atnaujinta Aug 7, 2020, 5:50 PM

Šių metų programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias 2020 m. „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ Žemaitijoje lankytojus kviečia į bene ilgiausią, net tris savaites truksiančią, ir turtingiausią įvykių kelionę.

Rugpjūčio 10–31 dienomis šiame regione vyks 13 įvairios formos ir turinio renginių. Juos organizuos 11 muziejų ir kultūros paveldą puoselėjančių įstaigų: Mažeikių, Kelmės krašto, Šilalės Vlado Statkevičiaus, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės, Jurbarko krašto, Palangos gintaro, Žemaičių dailės, Kretingos, Palangos kurorto muziejai, Lietuvos nacionalio muziejaus Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Žemaičių muziejus „Alka“.

Šių metų pandemija tapo iššūkiu daugeliui kultūros įstaigų, akistatoje su ja žavi Lietuvos muziejų kelio 2020 m. programos renginių organizatorių išmonė ir originalumas. Atsižvelgiant į galiojančias rekomendacijas beveik visi Lietuvos muziejų kelio renginiai Žemaitijoje organizuojami atvirose erdvėse.

Čia lankytojų lauks išvykos bei pažintinės ekskursijos ant kalvų, kalnų ir piliakalnių, kultūros, poezijos, žemaitiškų dainų vakarai, žaidimai visai šeimai, gyvosios istorijos diena ir net šokio spektaklis atvirame ore.

Pirmąją renginių savaitę Žemaitijoje Lietuvos muziejų kelio keliautojus apsilankyti ir aktyviai dalyvauti kviečia: fotografijų paroda „Kalnai kalnuose“ (Mažeikių muziejus, rugpjūčio 10–31d.); išvyka į Burbaičių piliakalnį, esantį Kelmės rajone, Kukečių seniūnijoje su vietoje rastų žolelių arbatos ir užkandžiams atsineštų sumuštinių vaišėmis (Kelmės krašto muziejaus renginys „Kelmės krašto piliakalnių legendos“, rugpjūčio 10 d.); teminė ekskursija „Kalnai kur dainavo“ ant aukščiausio Žemaitijos taško – Medvėgalio kalno (Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, rugpjūčio 11 d.); ekskursija Veliuonoje „Šis piliakalnis Gediminą mena“ (Jurbarko krašto muziejus, rugpjūčio 12 d.). Žemaitijos regiono renginiuose susitiksime su didžiųjų lietuvos rašytojų kūryba: Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus Nasrėnuose kviečia pažintinės ekskursijos „Pasivakščiuojėms ont Nasruos kālna“ metu prisiminti rašytojo kūrybą, patiems piešti, fotografuoti (rugpjūčio 12 d.),Palangos gintaro muziejus kviečia ant Birutės kalno pabūti su Maironiu – „Kartu su Maironiu ant Birutės kalno“ (rugpjūčio 13 d.).

Birutės kalnas Palangoje yra ne tik unikali gamtinė erdvė, atverianti Baltijos jūros tolius ir Édouardo André suprojektuoto parko panoramą, bet ir išdkirtinė kultūros vieta, kurioje buvo sukurtas vienas populiariausių Maironio eilėraščių „Nuo Birutės kalno“.

Tą pačią rugpjūčio 13 d. Palangos gintaro muziejus kviečia ir į ekskursiją „Ką mena Birutės parko kalnai ir kopos?“ – pažintiniame maršrute po aukščiausias Palangos parko vietas lankytojai išgirs parko bei jo puošmenos Birutės kalno istoriją ir legendas, o artėjant savaitgaliui (rugpjūčio 14 d.) ant jūros kranto organizuos žaidimą šeimoms su vaikais „Baltų genčių pilių statymas Baltijos jūros paplūdimyje ties Birutės kalnu“.

Pirmąją Lietuvos muziejų kelio savaitę Žemaitijoje užbaigs gyvosios istorijos diena – festivalis „Gīva Gondīnga“, rengiama Žemaičių dailės muziejaus (rugpjūčio 15 d.).

Šis vienos dienos festivalis – tai istorijos, eksperimentinės archeologijos, rekonstrukcijos pristatymas viename didžiausių Kuršių (Ceklio) žemės centrų – Gondingos piliakalnyje.

Rugpjūčio mėnuo – atostogų ir kelionių metas, tad poilsiaudami, keliaudami link jūros ir atgal, įtraukite Lietuvos muziejų kelio 2020 m. Žemaitijos regione vykstančius renginius į savo atostogų maršrutus.

Išsami renginių Žemaitijoje rugpjūčio 10–15 d. programa

Rugpjūčio 10–31 d.

Paroda „Kálnai kalnuosè“. Mažeikių muziejuje pristatoma paroda „Kálnai kalnuosè“, kurioje eksponuojamos Arūno Raudoniaus fotografijos iš Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų ir Mažeikių muziejaus eksponatai. Parodos lankymas su muziejaus bilietu.

Susitikime Mažeikių muziejuje, V.Burbos g. 9, Mažeikiai.

Rugpjūčio 10 d. (pirmadienis)

11 val. išvyka „Kelmės krašto piliakalnių legendos“ Renginio metu keliausime į Burbaičių piliakalnį, esantį Kelmės rajone, Kukečių seniūnijoje. Į išvyką bus pakviesti ir jaunieji maltiečiai bei samariečiai, tuo metu stovyklaujantys vasaros stovykloje.

Apžiūrint piliakalnį muziejininkai papasakos apie jo kilmę, atliktus archeologinius tyrimus, dalyviams bus skiriamos užduotys apie piliakalnį. Vėliau bus pasakojamos įdomiausios Kelmės krašto piliakalnių legendos, vyks viktorina „Svarbiausi faktai apie Lietuvos piliakalnius“. Pabaigoje prie piliakalnio dalyviai vaišinsis vietoje rastų žolelių arbata, užkandžiaus atsineštais sumuštiniais. Renginys nemokamas.

Susitikime ant Burbaičių piliakalnio (Kukečių sen., Kelmės r.). Koordinatės 55° 39′ 51.3″ š.pl., 23° 2′ 15.4″ r. ilg.

Rugpjūčio 11 d. (antradienis)

16 val. ekskursija „Kalnai kur dainavo...“ Medvėgalis – tai dvi kalvos viršūnės: aukštesnioji yra aukščiausias Žemaitijos taškas, žemesnioji (pietinė) – Medvėgalio piliakalnis (Pilies kalnas). Nuo 1960 m. ši vietovė – Medvėgalio kraštovaizdžio istorinis draustinis.

Ekskursijos metu klausysimės padavimų ir legendų apie Medvėgalio piliakalnį. Istoriniuose šaltiniuose medinė Medvėgalio pilis minima nuo 1316 m. Pilį kryžiuočiai sudegino 1329 m. vasario 1 dieną. Medvėgalio gynėjai buvo priversti krikštytis, bet kryžiuočiams pasitraukus tuoj atsimetė nuo krikščionybės.

Anot padavimo, Medvėgaliu pilį imta vadinti, kai joje apsuptus gynėjus išgelbėjo dvi narsios mergelės, žinojusios kelią per kūlgrindą. Kai reikėjo nuspręsti, kas praneš kitoms pilims apie Medvėgalio apsiaustį, merginos pasakė: „Mudvi galiva“, o paskui išėjo ir pakvietė pagalbą. Renginys nemokamas.

Susitikime ant Medvėgalio piliakalnio (Karūžiškės II k., Laukuvos sen., Šilalės r.). Koordinatės 55° 37′ 44.4″ š.pl., 22° 22′ 22.8″ r. ilg.

Rugpjūčio 12 d. (trečiadienis)

12 val. pažintinė išvyka „Pasivakščiuojėms ont Nasruos kālna“ Išvykos metu aplankysime Nasros kalną, jame esantį šaltinį. Dalyviai pasiklausys Motiejaus Valančiaus apsakymo „Karė pas Salantų pilį“, kur minimas Nasros kalnas, susipažins su Salanto upės kraštovaizdžiu, natūralia kalno augalija. Vaikai savo išvykos įspūdžius įamžins piešiniuose, o suaugusieji – nuotraukose. Renginys nemokamas.

Susitikime Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje (Nasrėnai, Motiejaus Valančiaus g. 9). Koordinatės 55° 59′ 20.4″ š.pl., 21° 31′ 8.4″ r. ilg.

Rugpjūčio 12 d. (trečiadienis)

14 val. ekskursija „Šis piliakalnis Gediminą mena“ Ekskursijos metu lankysime vieną iš Veliuonos piliakalnių, vadinamą Gedimino kapo kalnu. Ant jo yra paminklinis akmuo, paklausysime šio piliakalnio istorijos ir legendų. Gedimino kapas arba Veliuonos I piliakalnis pagal tradiciją laikomas prie Veliuonos žuvusio didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino žūties vieta. Tyrinėjimai rodo čia stovėjus medinę pilį, kurią dažnai puolė kryžiuočiai. Kunigaikščiui Gediminui prie piliakalnio pastatytas paminklas. Renginys nemokamas.

Susitikime ant Gedimino kapo kalno, Veliuonos miestelyje, Jurbarko r. Koordinatės 55° 4′ 39.2″ š.pl., 23° 16′ 50.23″ r. ilg.

Rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienis)

17 val. eEkskursija „Ką mena Birutės parko kalnai ir kopos?“ Pažintinis maršrutas po aukščiausias Palangos parko vietas. Ekskursijos pabaiga ant Birutės kalno, kur dalyviai bus pakviesti apžiūrėti mūrinę koplytėlę, išgirs kalno istoriją ir legendas. Pagal pasakojimus, XIV a. Palangoje gyvenęs bajoras Vidmantas. Jis turėjo labai gražią ir kilnios širdies dukterį Birutę. Ji tapo vaidilute ir pasižadėjo visą gyvenimą kurstyti aukuro ugnį deivei Praurimei. Šį pasižadėjimą galėjo panaikinti tik kunigaikštis.

Iš karo žygio jodamas kunigaikštis Kęstutis, pamatęs Birutę ir pamilęs iš pirmo žvilgsnio, paprašė tekėti už jo. Birutė sutiko. Tada Kęstutis liepė toje vietoje pastatyti rūmus, o kalną pavadinti jos vardu. Po vestuvių jie susilaukė sūnaus Vytauto.

Po Kęstučio žūties Birutė atsisakė krikštytis, grįžo į Palangą ir apsigyveno vyro pastatytuose rūmuose. Čia ji pasižymėjo dideliu atidumu paprastiems žmonėms, kiek galėdama stengėsi jiems padėti. Už tai žmonės ją nepaprastai gerbė ir net laikė šventąja.

Mirusi kunigaikštienė buvo palaidota kalno viršūnėje. Jos kapą nuolat lankydavę ir krikščionys, prašydami palengvinti žemėje gyvenančių žmonių vargus.

XVI a. kronikininkas Motiejus Strijkovskis liudija, kad žemaičiai ir kuršiai tą kalną vadinę šventos Birutės vardu. Birutės kalno legenda įsitvirtino žmonių sąmonėje kaip lietuviško atsparumo, tautinio išlikimo simbolis, sovietinės okupacijos metais kalnas visada žydėdavo gėlėmis. Jis priminė ir pareigą, ir būtiną prisirišimą prie savo namų, savo kultūros ir Tėvynės. Renginys nemokamas.

Išankstinė registracija el. paštu gintaro.muziejus@ldm.lt

Susitikime prie centrinio Birutės parko įėjimo Palangoje. Koordinatės 55° 54′ 20″ š. pl., 21° 3′ 10″ r. ilg.

19 val. kultūros valanda „Kartu su Maironiu ant Birutės kalno“ Birutės kalnas Palangoje yra ne tik unikali gamtinė erdvė, atverianti Baltijos jūros tolius ir É.André suprojektuoto parko panoramą, bet ir ypatinga kultūros vieta, kurioje buvo sukurtas Maironio eilėraštis „Nuo Birutės kalno“ ir kiti poeto kūriniai.

Tai istorijos, legendų, meno simbolių, baltų ritualų ir krikščionybės simbolių vieta, kurios atminties skaitymui skirtas šis kultūros vakaras. Jo metu atlikėjai ir dalyviai skaitys, pasakos, dainuos vertingiausius šią vietą menančius kūrinius ar jų fragmentus. Renginys nemokamas.

Susitikime ant Birutės kalno Palangoje. Koordinatės 55° 54′ 20″ š. pl., 21° 3′ 10″ r. ilg.

Rugpjūčio 14 d. (penktadienis)

17 val. žaidimas šeimoms su vaikais „Baltų genčių pilių statymas Baltijos jūros paplūdimyje ties Birutės kalnu“

Smėlio pilių statymas – pažintinis žaidimas ant jūros kranto. Dalyviai iš smėlio kurs baltų genčių žemes, statys pilis ir įtvirtinimus. Renginys nemokamas.

Išankstinė registracija el. paštu gintaro.muziejus@ldm.lt

Susitikime prie įėjimo į Palangos gintaro muziejų (Vytauto g. 17, Palanga). Koordinatės 55° 54′ 25″ š.pl., 21° 3′ 21″ r. ilg.

Rugpjūčio 15 d. (šeštadienis)

12–20 val. Gyvosios istorijos diena-festivalis „Gīva Gondīnga“.

Šis festivalis – tai istorijos, eksperimentinės archeologijos, rekonstrukcijos pristatymas viename didžiausių Kuršių (Ceklio) žemės centrų – Gondingos piliakalnyje.

Gandingos kūrimosi pradmenys, kaip ir vietovardžio kilmė, glaudžiai susiję su žemaičių etnogeneze ir kadaise čia gyvenusiais kuršiais. Tai liudija legendų gausa ir paplitę mitiniai įvaizdžiai.

Apie Gandingos piliakalnį yra surinkta net 14 legendų. Pasakojama, kad piliakalnyje yra požemiai, kuriuose šį kraštą užkariavę švedai paslėpė didelius turtus, o juos saugoti pavedė velniams. Turtų sargas pasirodantis prašmatnaus ponaičio pavidalu, naktį ateina pas arkliaganius ar piemenis ugnies savo pypkei. Renginys nemokamas.

Susitikime ant Gondingos piliakalnio (Gandingos k., Nausodžio sen., Plungės r.). Koordinatės 55° 53′ 12.9″ š. pl., 21° 46′ 18″ r. ilg.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.