Kompozitorių Rimvydą Žigaitį prisimenant: gyvenimas, nugyventas skleidžiant muziką Lietuvoje

Spalio 11 d., sekmadienį, Šv.Kazimiero bažnyčioje Vilniuje įvyks kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio mirties 10-osioms metinėms skirta religinės muzikos valanda. 

Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
R._igaitis su dukra Audrone. 1986 m.
R._igaitis su dukra Audrone. 1986 m.
R.Žigaitis – Filharmonijos direktorius. Apie 1980 m.
R.Žigaitis – Filharmonijos direktorius. Apie 1980 m.
R.Žigaičio 50-mečio šventėje – solistė G.Kaukaitė.
R.Žigaičio 50-mečio šventėje – solistė G.Kaukaitė.
Konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Kompozicijos katedra apie 1980 m.
Konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Kompozicijos katedra apie 1980 m.
R.Žigaitis – vienas Didžiojo muzikų parado sumanytojų.
R.Žigaitis – vienas Didžiojo muzikų parado sumanytojų.
 "Trys muškietininkai" (iš kairės): Kauno valstybinio choro vadovas P.Bingelis, Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjas S.Sondeckis, kompozitorius, Lietuvos muzikų sąjungos pirmininkas R.Žigaitis. Apie 1995 m.
 "Trys muškietininkai" (iš kairės): Kauno valstybinio choro vadovas P.Bingelis, Lietuvos kamerinio orkestro įkūrėjas S.Sondeckis, kompozitorius, Lietuvos muzikų sąjungos pirmininkas R.Žigaitis. Apie 1995 m.
Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių.
R.Žigaitis su operos solistu V.Noreika. Apie 1998 m.
R.Žigaitis su operos solistu V.Noreika. Apie 1998 m.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 9, 2020, 10:16 AM, atnaujinta Oct 9, 2020, 11:35 AM

 

 

„Nors didžiąją gyvenimo dalį R.Žigaitis skyrė organizaciniam darbui, kitų kūrybos ir talento sklaidai, jo paties kūrybos kraityje – per du šimtus įvairių žanrų kūrinių. 

 

Nepaisant sudėtingų nūdienos išgyvenimų, svarbu prisiminti ir didžių žmonių išėjimu paženklintą praėjusią epochą, kurioje gyvenę sukūrė tai, ką turime ir tęsiame šiandien. 

 

Todėl net ir tuomet, kai kartais sunku rasti laiko šalia esantiems, drįstame prašyti atrasti laiko išėjusiajam – pabūti kartu ir prisiminti žmogų, visą save atidavusį tam, ką mylėjo labiausiai – žmonėms ir muzikai“, – kalbėjo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

 

 

1957 m. baigęs Maskvos P.Čaikovskio valstybinę konservatoriją, R.Žigaitis 1957–1961 m. dėstė Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje ir Vilniaus M.K.Čiurlionio meno mokykloje, kurioje taip pat buvo Muzikos teorijos skyriaus vedėjas. 1961–1963 m. Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedros vyr. dėstytojas, 1962–1963 m. Muzikos teorijos katedros vedėjas. 

 

Nuo 1969 iki 2001 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) teorinių disciplinų vyr. dėstytojas, nuo 1979 m. – docentas, 1986–1988 m. – einantis profesoriaus pareigas ir Kompozicijos katedros vedėjas, nuo 1988 m. – Muzikos teorijos katedros profesorius. 

 

„Gyvenimas gražus paprastumu, tačiau tas paprastumas – tai ne vien tai, kas gražu, šventiška. Dramatizmas irgi suteikia gyvenimui gražumo. O dramatiškų situacijų mano gyvenime buvo labai daug, tad jeigu viską sudėliotume į vieną paveikslą, net nežinau, kuri pusė nusvertų – šventiški ar dramatiški atvejai.

 

 Tačiau atmintyje išlieka tik gražūs įspūdžiai – tikrai matau ir jaučiu, kad gyvenimas nugyventas ne veltui“, – savo 75-tojo jubiliejaus išvakarėse kalbėjo R.Žigaitis. 

 

1963–1986 m. R. Žigaitis buvo Lietuvos valstybinės filharmonijos meno vadovas (1975–1978 m. ir direktorius). R.Žigaitis – daugelio tradicinių renginių Lietuvoje pradininkas ir organizatorius. Jo iniciatyva pradėti rengti kasmečiai fortepijoninės muzikos vasaros koncertų ciklai Druskininkuose, M.K.Čiurlionio namelyje, Naujamečiai koncertai Vilniuje, vėliau – kituose Lietuvos miestuose, koncertai muziejuose, paveikslų galerijose, Vilniaus kamerinės muzikos festivaliai, tarptautiniai Vilniaus vargonų muzikos festivaliai bei Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivaliai, stambūs vasaros koncertų sezonai – festivaliai Palangoje, kasmečiai festivaliai – „Muzikos pavasariai“ Klaipėdoje, Senosios muzikos festivaliai Šiauliuose ir kt. 

 

Nuo 1975 iki 1986 m. buvo rengiamos Muzikos dienos, Muzikos šventės moksleiviams, dalyvaujant žymiausiems Lietuvos muzikiniams kolektyvams ir atlikėjams, 20-yje Lietuvos rajonų. 

 

Burdamas sistemingai koncertinei veiklai atlikėjus, siekdamas rengiamų koncertų Lietuvoje įvairovės, R.Žigaitis daug prisidėjo, kad Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje etatiniais kolektyvais buvo įteisinti, vėliau visuomenės pripažinimą pelnę ir Lietuvos reprezentaciniais kolektyvais tapę tokie kolektyvai kaip Lietuvos kamerinis orkestras, Medinių pučiamųjų kvintetas, Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai, senosios muzikos ansamblis „Musica humana“, Klaipėdos liaudies instrumentų sekstetas „Uostamiesčio muzikantai“, Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“. 

 

R.Žigaitis aktyviai dalyvavo ir kuriant Kauno valstybinį chorą (1969 m.), išskirtinį dėmesį skyrė šio kolektyvo pirmųjų kelerių metų kūrybinei veiklai. Koncertinės veiklos įvairovei buvo įsteigta ir keletas vėliau populiariais tapusių estradinių ansamblių („Nemuno žiburiai“, „Estradinės melodijos“, „Nerija“, „Vilniaus aidai“, „Plius minus“).

 

Dalyvauti koncertinėje veikloje buvo kviečiami operos solistai, Lietuvos muzikos akademijos pedagogai – pianistai bei solistai instrumentininkai. Taip būdu buvo sukurta ir nuosekliai per keliolika metų įdiegta muzikos vertybių sklaidos Lietuvoje sistema.

 

Nuo 1995 m. iki pat mirties 2010 metais R.Žigaitis vadovavo Lietuvos muzikų sąjungai – buvo jos prezidentas. Jam vadovaujant muzikų bendruomenė atnaujino muzikos meno ir mokslo leidinio „Muzikos barai“ leidybą, pradėjo rengti pažintinius koncertus vidurinio ugdymo ir menų mokyklose, užmezgė kontaktus su Lietuvos kultūros centrais – kai kuriais metais įvykdavo daugiau koncertų nei metuose dienų (po 400-500 koncertų per metus).

 

 

Sekmadienį Šv.Kazimiero bažnyčioje skambės sakralinė muzika R.Žigaičio atminimui. Dalyvaus Judita Leitaitė (mecosopranas), Paulina Daukšytė (smuikas), Ramutė Kalnėnaitė, Marius Sakavičius ir Kasparas Šerpytis (violončelės), Leopoldas Digrys ir Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai). Programoje Johanno Sebastiano Bacho, Giulio Caccini, Tomaso Albinoni, Cesaro Francko, Jules‘io  Massenet, R. Žigaičio, A. Žigaitytės ir kt. autorių kūriniai.

 

Prisiminti R.Žigaitį  siūlome iš Viktoro Gerulaičio 2008 metais rašyto straipsnio

 

Religinės muzikos valanda „In memoriam Rimvydas Žigaitis“. Spalio 11 d. 13 val. Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčia (Didžioji g. 34).

 

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.