Rimčiausia apsauga nuo virusų – spyna ant muziejaus durų Kultūros įstaigų darbuotojai nepatenkinti griežtais karantino ribojimais

Lapkričio 7-ąją paskelbtas karantinas gerokai skiriasi nuo buvusio pavasarį. Nors šalies didmiesčių gatvėse praeivių kiek mažiau, muziejai uždaryti, bet prekybos centrų aikštelėse neretai sunku rasti tuščią vietą.

Nacionaliniame muziejuje prieš karantiną atidarytoje parodoje lankytojai buvo aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nacionaliniame muziejuje prieš karantiną atidarytoje parodoje lankytojai buvo aprūpinti vienkartinėmis pirštinėmis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Lankytojams buvo matuojama temperatūra prie Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus.<br>LDM nuotr.
 Lankytojams buvo matuojama temperatūra prie Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus.<br>LDM nuotr.
 Dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas saugiai sveikinasi su menininku Vladimiru Tarasovu naujoje Radvilų rūmų parodoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas saugiai sveikinasi su menininku Vladimiru Tarasovu naujoje Radvilų rūmų parodoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Erdviose Bažnytinio paveldo muziejaus salėse – neįkainojami lobiai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Erdviose Bažnytinio paveldo muziejaus salėse – neįkainojami lobiai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 MO muziejuje šiuo metu galima būtų pasimėgauti įpūdinga paroda "Kodėl taip sunku mylėti?".<br> V.Skaraičio nuotr.
 MO muziejuje šiuo metu galima būtų pasimėgauti įpūdinga paroda "Kodėl taip sunku mylėti?".<br> V.Skaraičio nuotr.
 Nacionalinio muziejaus parodoje eksponatus galima liesti su vienkartinėmis pirštinėmis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Nacionalinio muziejaus parodoje eksponatus galima liesti su vienkartinėmis pirštinėmis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Nida Rutkienė (dešinėje) lankytojams pristatė naujausias "Vartų" parodas. (Kaukės nusiimtos ir atstumai sumažinti tik fotografuojantis).<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Nida Rutkienė (dešinėje) lankytojams pristatė naujausias "Vartų" parodas. (Kaukės nusiimtos ir atstumai sumažinti tik fotografuojantis).<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Parodoje „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“.<br> Valdovų rūmų nuotr.
Parodoje „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“.<br> Valdovų rūmų nuotr.
 Diana Stomienė prie garsios estų menininkės Maarit Murka kūrinio.<br> Galerijos "Meno niša" nuotr.
 Diana Stomienė prie garsios estų menininkės Maarit Murka kūrinio.<br> Galerijos "Meno niša" nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Nov 19, 2020, 9:17 AM, atnaujinta Nov 19, 2020, 9:18 AM

Nenuostabu, kad šalyje uždraudus kultūros renginius ir kultūros įstaigų lankymą socialiniuose tinkluose pasipylė ne tik nusiminusių muziejininkų, galerininkų ir menininkų įrašai. Pasigirsta ir pasipiktinusių muziejų lankytojų balsai. Dauguma žmonių įsitikinę, kad užsukti į muziejų karantino metu yra saugiau, nei vaikštinėti po parduotuves didžiuosiuose prekybos centruose.

Jiems pritaria ir daugelio šalies muziejų vadovai. Dar prieš karantino pradžią, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos savivaldybių muziejų asociacija ir Muziejų taryba pateikė Vyriausybei argumentus, kad muziejai gali užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus, tačiau į jų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Kreipimasis persiųstas nagrinėti į Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijas.

Lapkričio 12-ąją Lietuvos muziejų asociacija pakartotinai kreipėsi į prezidentą, esamos ir būsimos Vyriausybės atstovus, siekdama atkreipti dėmesį į perteklinį ribojimą uždaryti muziejus.

Panašias dvejones išreiškė ir Vokietijos muziejų vadovai bei Europos muziejų organizacija NEMO. Jos kreipėsi į Europos šalių vyriausybes su prašymu persvarstyti sprendimą uždaryti muziejus, bet leisti veikti bibliotekoms, kurios traktuojamos kaip parduotuvės ar prekybos centrai.

Pasigenda logikos

„Kai išgirdau, kad uždaromi muziejai, pamaniau, jog norima, kad žmonės liktų namie. Todėl smarkiai nustebau pamačiusi, kad uždaromos daugiausia tik kultūros įstaigos, o įvairiausios parduotuvės ar net tatuiruočių salonai veikia“, – kalbėjo Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė.

Ji buvo viena pirmųjų muziejininkių, pasiūliusių kolegoms kreiptis į šalies vadovus dėl muziejų veiklos gairių karantino metu. Beveik tuo pat metu ši mintis kilo ir MO muziejaus direktorei Mildai Ivanauskienei.

„Muziejuje ypač lengva reguliuoti žmonių srautus, laikytis atstumo. Turime ir valandinius bilietus, todėl vienu metu muziejuje yra tik ribotas skaičius lankytojų ir jie registruojami. Vėdinimas taip pat puikus“, – saugumo priemones vardijo M.Ivanauskienė.

„Kai šalyje toks didelis užsikrėtusių žmonių skaičius, kažin ar verta svarstyti apie tai, kad būtų galima atidaryti muziejų. Tačiau slūgstant antrajai pandemijos bangai muziejai turėtų būti vienos pirmųjų įstaigų, kuriose žmonės galėtų apsilankyti“, – sakė Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas.

Jo manymu, šiuo metu žmonės turėtų būti skatinami kuo mažiau judėti, likti namuose. Žinoma, pilni prekybos centrai – ypač didelė grėsmė, bet ir muziejininkai neturėtų skatinti žmonių išeidinėti iš namų, naudotis viešuoju transportu. Nors Valdovų rūmų muziejus ir gali užtikrinti saugų lankymą, nemažai jo darbuotojų yra vyresnio amžiaus, todėl jiems saugiau likti namuose.

Tiesa, uždarytame muziejuje ką tik atidaryta itin įdomi nauja tarptautinė paroda „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“. Pasidomėjus, ar negalima būtų lankytojams atidaryti tik tų salių, kuriose eksponuojami kunigaikščių ir plėšikų ginklai, į Lietuvą atkeliavę iš įvairių Europos muziejų, direktorius atsakė, kad atdaryti visą muziejų – gerokai saugiau, nei kelias patalpas, į kurias suplūstų visi lankytojai.

Valdžiai kultūra – nesvarbi

Dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas įsitikinęs, kad muziejai gerokai saugesni už buities prekių ar net maisto prekių parduotuves, kur žmonės čiupinėja vaisius ar pieno pakuotes ir būriuojasi prie kasų.

„Mūsų muziejuje eksponatų niekas neliečia, o salių konsultantai reguliuoja srautus, labiausiai lankomose parodose paprašo luktelėti. Mes turime aštuonis padalinius trijuose miestuose – Vilniuje, Palangoje ir Klaipėdoje – ir per visą pandemijos laiką nė iš vieno nėra atėjusi žinia, kad lankytojas būtų užsikrėtęs ar ką nors užkrėtęs COVID-19“, – sakė direktorius.

Jo manymu, įvedant draudimus reikėtų labiau atsižvelgti į kultūros įstaigų veiklos specifiką, lankymo sąlygas.

A.Gelūnas prisiminė, kad baigiantis karantinui pavasarį Dailės muziejus atidarė ne visus, o tik kelis padalinius. Juose dirbo komandos, sudarytos iš į rizikos grupę nepatenkančių, rimtesnių sveikatos problemų neturinčių darbuotojų.

Tą pačią strategiją būtų galima pritaikyti ir naujojo karantino metu. Pavyzdžiui, lankytojams pirmiausia atverti ką tik atidarytas, bet didelio susidomėjimo sulaukusias parodas – „Įminti Paryžių“ Vytauto Kasiulio muziejuje, „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ ir „Nematomo priešo būti neturėtų“ Radvilų rūmuose.

„O bėda ta, kad kai priimami sprendimai, suveikia giliai tūnantis, nepajudinamas įsitikinimas, kad kultūros įstaigos – nesvarbios ir neaktualios žmonėms. Žinau, kad Kultūros ministerija bandė derėtis dėl tam tikrų išimčių, tačiau jos balsas nebuvo išgirstas. Neramu, kad jei tokios pandemijos bangos kartosis, tai ir vėl muziejai bus uždaromi pirmiausia ar atidaromi vėliausiai, nors čia – tikrai mažai rizikos užsikrėsti“, – nerimavo A.Gelūnas.

Pasak jo, kai karantino metu atsiranda daugybė ribojimų, būtų humaniška palikti vieną kitą saugią erdvę, kur galėtų užsukti kultūrinių įspūdžių ieškantys žmonės. 

Lankytojams siūlo pirštines

„Suprasdama, kokia sudėtinga situacija dabar Lietuvoje ir kad karantinas būtinas, vis dėlto manau, kad psichologinė žmonių sveikata taip pat labai svarbi. O muziejai leidžia žmogui atsikvėpti, atitrūkti nuo kasdienybės ir suteikia stabilumo gyvenime“, – sakė Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Ji pripažino, kad tokiu metu į muziejus ateitų nedaug žmonių, tačiau tiems, kurie ateitų, to tikrai labai reikia. Direktorė pasakojo, kad paskutinę savaitę prieš muziejaus uždarymą net teko riboti lankytojų srautus, nes žmonės skubėjo pamatyti naujausias parodas.

Ypač daug buvo susidomėjusių spalio pabaigoje atidaryta Lietuvos archeologų motina vadinamai Rimutei Rimantienei skirta paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“. Joje eksponuojami įstabiausi archeologės radiniai, kurių kopijas galima liesti, o jų aprašus perskaityti ir Braille’io raštu. Todėl kiekvienam lankytojui muziejus yra paruošęs vienkartines pirštines.

„Aš labiausiai pabrėžčiau psichologinį aspektą. Žmonės vis tiek ieško pramogų, todėl ir grūdasi prekybos centruose negalėdami saugiai pasivaikščioti muziejuose. Pavasarį, vos atsidarius po karantino, dauguma mūsų lankytojų buvo šeimos su vaikais, kuriems ypač nusibosta sėdėti namuose“, – prisiminė R.Kačkutė.

Ji įsitikinusi, kad visiems teks išmokti gyventi pandemijos sąlygomis. Todėl ir svarbūs sprendimai dėl muziejų veiklos karantino metu ateityje dažniau turėtų būti deleguojami jų vadovams.

Žada atverti duris

Pirmojo karantino metu muziejų ir galerijų darbuotojai stengėsi dirbti nuotoliniu būdu, o šį kartą jis derinamas su darbu pamainomis. Daugelis kalbintų muziejų vadovų minėjo, jog stengdamiesi apsaugoti darbuotojus darbus paskirsto taip, kad skirtingų pamainų žmonės nebendrautų tarpusavyje.

Sostinės „Vartų“ galerijos įkūrėja ir bendraturtė Nida Rutkienė patvirtino, kad galerija dirba įprastu ritmu, tiktai neįsileidžia lankytojų. Pasak jos, galerijų veikla – ne tik parodos, bet ir jų saugyklose esančių meno kūrinių pardavimas.

„Vartų“ galerijoje lankytojai gali įsigyti ir visame pasaulyje garsių, ir ką tik akademiją baigusių lietuvių menininkų darbų.

„Žinoma, kūrinį galima išsirinkti ir internetu, bet norintys pirkti visuomet linkę pamatyti jį galerijoje. Dar nepaskelbus karantino galerininkai su lankytojais bendravo laikydamiesi saugaus atstumo, patalpos buvo vėdinamos, rankenos ir paviršiai – dezinfekuojami“, – jai antrino Lietuvos meno galerininkų asociacijos prezidentė Diana Stomienė.

Galerijai „Meno niša“ vadovaujanti D.Stomienė neabejojo, kad jei karantino metu galima užeiti į pilną žmonių parduotuvę ir nusipirkti televizorių, tai neturėtų būti draudžiama ir išsirinkti paveikslo ar skulptūros galerijoje, į kurią vienu metu užsuka vos keli lankytojai.

Galerininkai ir Lietuvos dailininkų sąjunga kreipėsi į Kultūros ministeriją, kurios teisininkai išaiškino, kad dailės galerijos, jei jos parduoda kūrinius, iš tiesų gali būti laikomos parduotuvėmis, todėl įsakymas uždaryti kultūros įstaigas joms negalioja.

Taigi nuo kitos savaitės, matyt, bus galima pamatyti ir „Meno nišoje“ veikiančią garsios estų menininkės Maarit Murkos darbus, viliojančius į optinių iliuzijų brūzgynus. Duris turėtų atverti ir kai kurios kitos šalies galerijos, nusimetusios kultūros rūbą ir virtusios parduotuvėmis.

„MO muziejui, kuriame dabar veikia tik suvenyrų ir knygų parduotuvė, reikėtų visas prekes išdėlioti parodų salėse, tuomet lankytojai galėtų ramiai ten užsukti“, – liūdnai juokavo D.Stomienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.