Kino apdovanojimų ceremoniją dabar rengia Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, pernai laimėjusi konkursą ir įgijusi teises į šiuos apdovanojimus bei statulėlę.
Planuota, kad kino apdovanojimai vyks „Siemens“ arenoje Vilniuje, tačiau dėl koronaviruso grėsmės statulėlės įteiktos saugioje aplinkoje, o pati ceremonija nufilmuota. Šiandien, spalio 22-osios vakarą, per TV3 parodytas jos įrašas.
Devyniolikoje kategorijų varžėsi beveik 40 filmų. Nominantų sąraše į daugiausiai – 12 – „gervių“ pretendavo režisieriaus Karolio Kaupinio ilgametražis vaidybinis filmas „Nova Lituania“.
Kadangi nacionaliniai kino apdovanojimai grįžo po pertraukos, atrankos komisija nusprendė atskirai apdovanoti geriausius ir 2019-ųjų, ir 2020-ųjų kino kūrinius.
Apdovanotinų filmų atrankos komisijoje dirbo kino ir kultūros istorikė dr. Lina Kaminskaitė (komisijos pirmininkė), kino kritikas, VDU Meno fakulteto dėstytojas Gediminas Jankauskas, animacinių filmų režisierius Ilja Bereznickas, kino rodytojas Raimundas Bilinskas, kino režisierius Gytis Lukšas, kino kritikas ir Europos kino akademijos narys Edvinas Pukšta, kino programų kuratorė Aistė Račaitytė, kino režisierius ir rašytojas Alvydas Šlepikas.
Ceremoniją vedė humoristas Justinas Jankevičius ir aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė.
Pirmiausia paskelbtas geriausio trumpametražio filmo laureatas. Juo tapo režisieriaus Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“.
Kitos „gervės“ paskirstytos taip (laureatai – pajuodinti):
2020 metų geriausias ilgametražis vaidybinis filmas
„Nova Lituania“ (rež. Karolis Kaupinis)
„Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas)
„Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius)
„Nematoma“ (rež. Ignas Jonynas)
„Sutemose“ (rež. Šarūnas Bartas)
2019 metų geriausias ilgametražis vaidybinis filmas
„Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė)
„Purpurinis rūkas“ (rež. Raimundas Banionis)
„Širdys“ (rež. Justinas Krisiūnas)
„Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius A.Markevičius)
Auksinė gervė už viso gyvenimo nuopelnus iškeliavo į dausas – ji skirta amžinatilsį prodiuseriui Kęstučiui Petruliui.
Metų geriausias režisieriaus darbas
Karolis Kaupinis („Nova Lituania“)
Ignas Jonynas („Nematoma“)
Marija Kavtaradzė („Išgyventi vasarą“)
Jurgis Matulevičius („Izaokas“)
Aistė Žegulytė („Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“)
Metų geriausias scenarijaus autorius
Karolis Kaupinis („Nova Lituania“)
Raimundas Banionis, Renata Šerelytė („Purpurinis rūkas“)
Ignas Jonynas, Kristupas Sabolius („Nematoma“)
Birutė Kapustinskaitė („Čia buvo Saša“)
Marija Kavtaradzė („Išgyventi vasarą“)
Specialųjį Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA įsteigtą prizą Žaliąją gervę už filmus gamtosaugos tema laimėjo Rugilė Barzdžiukaitė už filmą „Rūgštus miškas“.
Metų geriausias aktorės vaidmuo
Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“)
Gelminė Glemžaitė („Išgyventi vasarą“)
Severija Janušauskaitė („Izaokas“)
Dovilė Kundrotaitė („Vestuvės“)
Gabija Siurbytė („Čia buvo Saša“)
Paulina Taujanskaitė („Nematoma“)
Metų geriausias aktoriaus vaidmuo
Valentinas Novopolskis („Olegas“)
Arvydas Dapšys („Sutemose“)
Aleksas Kazanavičius („Nova Lituania“)
Rolandas Kazlas („Širdys“)
Dainius Kazlauskas („Nematoma“)
Paulius Markevičius („Išgyventi vasarą“)
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo
Rasa Samuolytė („Nova Lituania“)
Eglė Gabrėnaitė („Nova Lituania“)
Vilija Grigaitytė („Išgyventi vasarą“)
Aistė Zabotkaitė („Širdys“)
Alina Žaliukaitė-Ramanauskienė („Sutemose“)
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo
Vaidotas Martinaitis („Nova Lituania“)
Liubomiras Laucevičius („Nematoma“)
Valentinas Masalskis („Nova Lituania“)
Darius Meškauskas („Išgyventi vasarą“)
Martynas Nedzinskas („Izaokas“)
Metų geriausias operatoriaus darbas
Narvydas Naujalis („Izaokas“)
Rugilė Barzdžiukaitė („Rūgštus miškas“)
Eitvydas Doškus („Sutemose“)
Simonas Glinskis („Nova Lituania“)
Rimvydas Leipus, Narvydas Naujalis („El Padre Medico“)
Metų geriausias kompozitoriaus darbas
Agnė Matulevičiūtė, Domas Strupinskas („Izaokas“)
Faustas Latėnas („Purpurinis rūkas“)
Lina Lapelytė („Nijolė“)
Jonas Jurkūnas („Olegas“)
Titas Petrikis („Širdys“)
Metų geriausias kino dailininko darbas
Audrius Dumikas („Nova Lituania“)
Paulius Aničas („Izaokas“)
Algirdas Garbačiauskas, Jurijus Grigorovičius („Purpurinis rūkas“)
Jurgita Gerdvilaitė („Tarp pilkų debesų“)
Nerijus Narmontas („Nematoma“)
Metų geriausias trumpametražis kino filmas
„Kolektyviniai sodai“ (rež. Vytautas Katkus)
„Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša)
„Laukais“ (rež. Kamilė Milašiūtė)
„Senas šautuvas“ (rež. Jokūbas Vilius Tūras)
„Vienas gyvenimas“ (rež. Marija Stonytė)
Metų geriausias bendros gamybos filmas
„Olegas“ (prod. „Inscript“)
„Mano dama su kamelija“ (prod. „Fralita Films“)
„Nematoma“ (prod. „Revoliucijos idėja“)
„Nijolė“ (prod. „Just a Moment“)
„Pasaulio šerdis“ (prod. „Just a Moment“)
„Tarp pilkų debesų“ (prod. „Tauras kino namai“)
Metų geriausias animacinis filmas
„Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė)
„Močiutės blynai“ (rež. Dominyka Adomaitytė, Vykintas Labanauskas)
„Pieno baras“ (rež. Urtė Oettinger)
„Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka)
Metų geriausias dokumentinis kino filmas
„Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“ (rež. Aistė Žegulytė)
„El Padre Medico“ (rež. Vytautas Puidokas)
„Kelionės namo“ (rež. Ramunė Rakauskaitė)
„Nijolė“ (rež. Sandro Bozzolo)
„Rūgštus miškas“ (rež. Rugilė Barzdžiukaitė)
„Second Hand“ (rež. Artūras Jevdokimovas)
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas
Mikas Žukauskas („Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“)
Saulė Bliuvaitė, Jurgis Matulevičius, Gintarė Sokelytė („Izaokas“)
Dominykas Kilčiauskas, Ieva Veiverytė („El Padre Medico“)
Darius Šilėnas („Širdys“)
Silvija Vilkaitė („Nova Lituania“)
Paulius Zavadskis („Nematoma“)
Metų geriausias garso režisieriaus darbas
Jonas Maksvytis („Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“)
Vladimiras Golovnickis („Sutemose“)
Julius Grigelionis („Nova Lituania“)
Vytis Puronas („Olegas“)
Saulius Urbanavičius („Pasaulio šerdis“)
2019 metų geriausias studento darbas
„Nacionalinės premijos laureatų vaikai“ (rež. Kamilė Milašiūtė)
„Konkursas“ (rež. Saulė Bliuvaitė)
„Siena“ (rež. Silvestras Polinauskas)
„Stovintis vanduo“ (rež. Dagnė Gumbrevičiūtė)
„Šukavimas“ (rež. Eglė Davidavičė)
2020 metų geriausias studento darbas
„Šeima“ (rež. Titas Laucius)
„Ieva“ (rež. Vytautas Plukas)
„Mažasis mėnulis“ (rež. Elena Kairytė)
„Nukryžiavimas“ (rež. Danielius Minkevičius)
„Pelkė“ (rež. Klementas Davidavičius)
Šių metų kino apdovanojimų tema – Faktai. Prisiminkime kai kuriuos jų.
* Pirmoji „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonija 2008 metais įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Ceremonijos vedėjais tapo aktoriai Nelė Savičenko ir Vladas Bagdonas.
* Iš viso iki šių metų buvo įteiktos 153 Sidabrinės gervės statulėlės, 10 Sidabrinės gervės kiaušinių, skiriamų už geriausius studentų darbus ir 13 Auksinių gervių, teikiamų už viso gyvenimo nuopelnus lietuviškam kinui.
* 2008 metais Auksine gerve buvo apdovanoti iškart net trys lietuviško kino metrai. Vienas jų – „Herkaus Manto“ ir daugelio kitų nepamirštamų filmų režisierius Marijonas Giedrys. 2011 metais jis iškeliavo anapilin, o režisieriaus laidotuvės įvyko tą pačią dieną, kaip ir lietuviško kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2011“ ceremonija.
* Šviesaus atminimo Auksinės gervės laureatė Gražina Balandytė yra pati vedusi „Sidabrinės gervės“ ceremoniją drauge su jaunesniuoju kolega Ramūnu Rudoku. Tai vyko 2010 metais sostinės Teatro arenoje (dabar – gyvenamųjų namų kvartalas). Tuomet 72-ejų G.Balandytė buvo vyriausia „Sidabrinės gervės“ vedėja ir viena smagiausių.
* Kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė“ yra sukurtas specialus himnas. Teksto autorius – Marijonas Mikutavičius, kompozitorius – Andrius Borisevičius. Šis himnas skamba kasmet, bet vis kita forma. Jį yra atlikęs žinomų aktorių sekstetas, „Ąžuoliuko“ choras su solistais Edmundu Seiliumi ir Kristina Zmailaite priešaky, Donato Katkaus vadovaujamas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, Saulius Petreikis himną sugrojo airiška fleita.
* Maestro D.Katkus pateko į „gervių“ istoriją ir dėl netikėto akibrokšto – 2017 metų ceremonijoje jis pasirodė ant scenos, vilkėdamas kino epopėjos „Žvaigždžių karai“ personažo Darto Veiderio kostiumą ir šalmą, o orkestrui dirigavo šviečiančiu kardu.
* Iškilmingos kino apdovanojimų ceremonijos teikėjas yra buvęs ir Jo Ekscelencija Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Tuometinis finansų analitikas 2011 metais teikė Sidabrinę gervę kino dailininkui Galiui Kličiui. „Kūryba negailestinga: talento ir meistriškumo reikalauja besąlygiškai, kaip mokesčių inspekcija“, – ant scenos kalbėjo G.Nausėda.
* Viena įspūdingiausių visų laikų Sidabrinės gervės laureatų padėkos kalbų buvo pasakyta geriausio 2011 metų aktoriaus Andriaus Bialobžeskio. Jis sakė: „Kino akademijos balsuotojų dėka pakylėtas iki šventojo Pranciškaus, glausdamas prie širdies šį vilties paukštį, visų pirma norėčiau pasveikinti visus Lietuvos kino kūrėjus, kurie, nepaisydami totalaus Lietuvos kultūros genocido, savo vėliavą laiko aukštai, oriai ir garbingai ir lieka ištikimi savo pašaukimui – kurti kiną. (...) Kaip esu pratęs tokiais atvejais, norėčiau pasiųsti į dangų dėžę ekskliuzyvinio šampano Kazimierai Kymantaitei. Debesyse gyvena daug man artimų žmonių, o baba Kazė žinos, ką pasikviesti į puotą.“
* Sidabrinės gervės statulėlė ir pati yra „vaidinusi“ kine. Pirmą kartą plačiajame ekrane ji buvo parodyta režisieriaus Emilio Vėlyvio filme „Zero II“ – epizode, kuriame nušaunamas a.a. Vytauto Šapranausko personažas. E.Vėlyvis „gervę“ tuomet pasiskolino iš savo kolegos.
* Sidabrinės gervės evoliuciją gerai iliustruoja jaunosios kartos menininkė Marija Kavtaradzė: ji yra gavusi du Sidabrinės gervės kiaušinius – vieną už filmą „Man dvim keli“, kitą – už „Paskutinis žmogus, su kuriuo aš kalbėjau“ (kartu su Marija Stonyte). Vėliau M.Kavtaradzė apdovanota „gerve“ už filmo „Šventasis“ scenarijų (kartu su Tekle Kavtaradze ir Andriumi Blaževičiumi), o šiemet net 8-iose Sidabrinės gervės nominacijose varžosi jos režisuotas ilgametražis vaidybinis filmas „Išgyventi vasarą“.
