Kultūros taryba kitąmet lėšų projektams finansuoti gaus iš biudžeto

Kultūros rėmimo fondo finansavimo mechanizmą pripažinus antikonstituciniu, kitąmet kultūros projektų finansavimas neturėtų sutrikti, sako Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.

V.Juozapaitis (kairėje).<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Juozapaitis (kairėje).<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jūratė Skėrytė (BNS)

Dec 13, 2020, 11:24 AM

Jo teigimu, kitų metų biudžete Kultūros tarybos finansuojamiems projektams numatyta lygiai ta pati suma, kuri būtų buvusi Kultūros rėmimo fonde.

Kitų metų biudžete numatyta Kultūros ministerijai papildomai skirti per 21 mln. eurų, juos ministerija perves Kultūros tarybai. Taip bus kompensuotas Kultūros rėmimo fondo lėšų netekimas.

Lapkričio pradžioje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą ir nenumačius jo įsigaliojimo atidėjimo, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.

Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansuoja įvairius meninius, edukacinius projektus, skiria stipendijas.

„Po Konstitucinio Teismo sprendimo Kultūros rėmimo fondo kaip tokio gali ir nebelikti arba jis bus reformuotas. Mums reikės rasti naują modelį, kokiu būdu kultūros projektai gali būti finansuojami“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, tai bus ir puiki proga revizuoti kultūros finansavimo sistemą. 

„Galbūt tai galėtų būti Kultūros kapitalo fondas ar Kultūros investicijų fondas – kad mes pagaliau atsikratytume to rėmimo ar pašalpinių, ubagų įvaizdžio“, – tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.

„Bus ieškoma naujo modelio, ir tai turėtų būti investicijos. Lėšos, kurios ateina į kultūros sektorių, turi būti investuojamos, o ne remiamos, nes jos kuria pridėtinę vertę“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Juozapaičio, dabar daugiausia problemų kelia prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta įstatymo norma, jog per kalendorinius metus nepanaudotos Kultūros rėmimo fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais. 

„Šiuo metu yra daugiau kaip 5 mln. eurų, kurie yra nepanaudoti ir guli Kultūros tarybos sąskaitoje. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą, ji tuos nepanaudotus pinigus turėjo teisę pasilikti sąskaitoje ir naudoti kitais metais. Dabar jie privalo tas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą ir jokios garantijos nėra, kad atgaus“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

Jis teigė jau kalbėjęs su finansų ministre Gintare Skaiste, kad tie 5 mln. eurų nebūtų atimti.

„Tai dabar politinės valios klausimas. Tikiuosi ir tikiu, kad bus rastas būdas, mechanizmas, su finansų ministre jau kalbėjau, kad tie 5 mln. eurų yra rezervuoti, kad jie bus patikslintame biudžete“, – sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, nepanaudotų lėšų metų pabaigoje lieka dėl projektų tęstinumo, dalis jų buvo atidėti dėl koronaviruso grėsmės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.