Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalainiai lankytojus pasitinka naujomis parodomis

Šią savaitę po kelių mėnesių pertraukos dauguma Lietuvos muziejų ir galerijų atvėrė savo duris. Ne išimtis ir Šiaulių „Aušros“ muziejus, kviečiantis apsilankyti keturiuose padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje, Fotografijos muziejuje, Venclauskių namuose, Žaliūkių malūnininko sodyboje.

Venclauskiai ir Šalkauskiai Palangoje 1930 m.
Venclauskiai ir Šalkauskiai Palangoje 1930 m.
Žaliūkių malūnininko sodyba.<br> M.Pocienės nuotr.
Žaliūkių malūnininko sodyba.<br> M.Pocienės nuotr.
Venclauskių namai.<br>E.Tamošiūno nuotr.
Venclauskių namai.<br>E.Tamošiūno nuotr.
Paroda Fotografijos muziejuje.
Paroda Fotografijos muziejuje.
Fotografijos muziejus.<br>E.Tamošiūno nuotr.
Fotografijos muziejus.<br>E.Tamošiūno nuotr.
 Chaimo Frenkelio vila.<br>E.Tamošiūno nuotr.
 Chaimo Frenkelio vila.<br>E.Tamošiūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Mar 19, 2021, 2:20 PM

Muziejai lankytojus pasitinka naujomis parodomis, kurių lankytojai dėl karantino dar nebuvo matę.

VENCLAUSKIŲ NAMAI

Restauruotose Venclauskių namuose (Vytauto g. 89, Šiauliai) eksponuojama dailininko Vaidoto Žuko parengta paroda „Šalkauskių giminės fotoarchyvai – aversai ir reversai“.

Ši paroda pasirinkta ne atsitiktinai – Šalkauskių ir Venclauskių šeimos buvo artimos, jas siejo bendra politinė, kultūrinė veikla. Glaudžiausias ryšys buvo tarp Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių bei Kazio ir Vandos Šalkauskių šeimų. K.Venclauskis ir K.Šalkauskis buvo ne tik kolegos teisininkai, bet ir geri bičiuliai.

Parodoje per fotografijas atskleidžiama kelių kartų Šalkauskių giminės istorija. XIX a. pab.–XX a. I pusės fotografijos liudija Lietuvos šviesuolių, politikos, kultūros, visuomenės veikėjų Šalkauskių gyvenimus.

Šiauliuose įsikūrusi Julijono Šalkauskio (1849–1933) šeima buvo viena iš tų, kurios klojo miesto kultūros pamatus. Pats J.Šalkauskis dar 1905 m. buvo išrinktas Šiaulių burmistru ir šias pareigas ėjo iki 1915 m., kol užklupo Pirmasis pasaulinis karas.

Po karo jis padėjo atsikurti nepriklausomai miesto savivaldai bei aktyviai dalyvavo joje. Jolijonas su žmona Barbora Goštautaite (1864–1947) užaugino gausią – 9 vaikų – šeimą. Du iš jų tapo profesoriais. Tai – Kazys Šalkauskis (1885–1960), garsus teisininkas, pedagogas, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų profesorius, ir Stasys Šalkauskis (1886–1941) – pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, vėliau – rektorius; vienas ryškiausių lietuvių filosofų.

Parodos kuratorius V.Žukas nusprendė ne tik papasakoti Šalkauskių giminės istoriją, bet kartu atskleisti ir XIX a. pab.–XX a. I pusės fotografijos kultūrą. Tad parodoje lankytojai išvys ne tik įdomiausias Šalkauskių fotografijas, bet ir jų autorių stilius – aversus ir reversus.

Paroda eksponuojama iki 2021 m. gegužės 30 d.

FOTOGRAFIJOS MUZIEJUS

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai) lankytojus pasitinka su fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Per Lietuvą – per Dievo sodą“.

Fotografijos meno gerbėjai žino A.Aleksandravičių kaip puikų portretistą, tačiau per keletą pastarųjų metų jo kūryboje gausiai suklestėjo peizažo žanras. Kelionės po Lietuvą, fotografuojant regionus, ieškant Žemaitijos ar Aukštaitijos žemės genotipo, papildė fotografo archyvą gausiais gamtovaizdžiais. Palaipsniui susidėliojo išsami lietuviško kraštovaizdžio panorama.

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis apie parodą rašo: „Algimantas vengia žmogaus pėdsakų žemėje, jam artimesnis kosminis lygmuo, geologinis kalvų ir miškų laikas, kuriame nėra vietos žmogiškos būtybės triukšmui. Vengiama urbanistinės geometrijos ar sujauktos priemiesčių topografijos. Tačiau istoriniai motyvai nesunaikinami, jie sugrįžta piliakalnių linijomis, rudeninio kelio provėžomis“.

Paroda eksponuojama iki 2021 m. balandžio 11 d. Bilietai internetu – https://shop.fotomuziejus.lt/.

CHAIMO FRENKELIO ViLA 

Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veikia šiuolaikinės juvelyrikos paroda „Materijų skambesys“. Jos koncepcija netiesiogiai susieja juvelyriką ir tradicinį japonų meną – ukijo-ė graviūras.

Pagrindinė ir vienijanti parodos idėja – gamta, natūralumas, estetika. Parodoje galima išvysti įvairių idėjų, medžiagų ir atlikimo technikų. Joje pristatomi patyrę menininkai, kurie sėkmingai garsina Lietuvos vardą užsienio parodose, ir tie, kurie dar tik pradeda savo kelią šioje meno srityje. Eksponuojami kūriniai iš metalo, medžio, stiklo, akmens ir kitų medžiagų.

Kas gi vienija konceptualiąją juvelyriką ir japonų ukijo-ė graviūras? Tai atida niuansams ir detalėms, rafinuotumas, subtilumas, estetinė švara ir harmonija.

Parodos tikslas – pateikti lankytojams juvelyrikos kūrinius, kurie peržengia ribą iš taikomojo į vaizduojamąjį meną.

Konceptualioji juvelyrika (metalo plastika, mažoji plastika, šiuolaikinė juvelyrika) tapo savarankiška meno šaka. Lietuvos juvelyrai kuria dirbinius, kuriuos tradiciškai galima priskirti juvelyrikos sričiai, ir drauge kuria trimačius objektus, papuošalą traktuoja kaip antifunkcionalų dirbinį, apeliuoja į intelektualųjį, emocinį žmogaus suvokimo lygmenį.

Paroda veiks iki 2021 m. balandžio 4 d.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.