Arnas atskleidžia, kad norą išbandyti mokytojo ir gido amplua pajuto dar vaikystėje: „Nuo vaikystės mėgau ekskursijas, teko pažinti keletą gerų, savo darbu degančių gidų. Taip jau nutiko, kad dar dešimtoje klasėje nusprendžiau būti mokytoju, o vėliau, atsimenu vieną kelionę į Nidą su gide.
Ji anuomet pasakė: „Dirbu mokykloje, o vasarą prisiduriu gidaudama.“ Ir štai, nuo to karto aš jau žinojau, kad būsiu mokytoju, o prisidursiu dirbdamas gidu. Tik išėjo atvirkščiai – dabar daugiausia gyvenu iš turizmo, o prisiduriu dirbdamas savo malonumui, nedideliu krūviu, mokykloje“, – sako Arnas.
Tam, kad pasiruoštų vesti vietovės ekskursiją, žaidimo svečias sako, kad turi nemenkai pasigilinti į įvairių žanrų literatūrą, ar aplankyti muziejų: „Pasiruošimas ekskursijoms gali būti labai įvairus. Jei reikia pasiruošti medžiagą ekskursijai didžiuosiuose miestuose, skaitau prisiminimus, rimtus istorijos veikalus, monografijas ir, aišku, grožinę literatūrą.
Pavyzdžiui, ruoštis ekskursijai po Vilnių nėra itin sunku, nes medžiagos yra pakankamai ir literatūros spektras labai platus. Visgi, jei tenka ekskursijas vesti po mažesnius miestus ar miestelius, tai pasiruošimas tam visai kitoks. Tuomet reikia praverti kraštotyros lobius, ieškoti vietos periodikoje straipsnių, tenka keliauti į muziejus ar archyvus“, – patirtimi dalijasi gidas.
Kartais apie mažesnį miestą informacijos pristinga, tuomet tinkamas ekskursijos išpildymas tampa iššūkiu.
„Turbūt pats didžiausias iššūkis – rasti patikimą informaciją. Tenka gerokai pavargti, kol randi informaciją apie vieną ar kitą vietą, kuri nėra turistų traukos objektuose ar mėgiamuose maršrutuose. Daugiausia tenka dirbti Raseinių rajone ir čia pasitaiko momentų, kai apie kai kurias vietas tiesiog nėra informacijos“, – atvirauja Arnas.
Literatūros skaitymas Arnui Zmitrai svarbus ne tik kaip darbo priemonė, bet ir kaip turiningo laisvalaikio praleidimo galimybė.
„Skaityti mėgstu, ypač istorines bei biografines knygas. Nemažai gilinuosi į holokausto tematiką – pastaruoju metu išleidžiama itin daug šios temos knygų (prisiminimų, mokslo studijų, dokumentų rinkinių, romanų). Kartais skaitau istorinius romanus, kurie siejasi su Lietuva ir jos istorija. Sabaliauskaitė, Kunčius, Kanovičius – tai tie, kuriuos skaityti visuomet malonu“, – džiaugiasi veiklus raseiniškis.
Kalbinamas apie įžymias Raseinių krašto asmenybes, žaidimo svečias vardija jų ne vieną: Maironis, Stanevičius, Aputis, Savickis, Martinaitis, Mačiukevičius, Survilaitė, tik dalis ne tik kraštui bet ir šaliai nusipelniusių kultūros atstovų.
„Daugiausia tenka pasakoti apie Maironį, nes jo gimtinėje yra muziejus. Tačiau pats mylimiausias – Marcelijus Martinaitis. Pats žymiausias pilietis kilimo nuo Kalnujų, prie Raseinių, yra Kukutis“, – juokauja mokytojas.
Nemokamą „Žinovų klubo“ protmūšį sudaro keturi turai. Kiekviename ture – speciali tema iš septynių klausimų: I turas – apie Lietuvą, II turas – literatūra, kalba, kultūra, dailė, menas, paveldas, III turas – istorija, geografija, religija, IV turas – įvairios temos.
Kiekvieno žaidimo metu išaiškinamos stipriausios Lietuvos žinovų komandos, o nugalėtojai apdovanojami prizais. Žaidimas vyksta kiekvieną trečiadienį, 19 val. internetinėje platformoje „Kahoot“. Transliaciją stebėkite esamuoju laiku video formatu „Twitch“ arba naujienų portale lrytas.lt.
