„Labai viliuosi, kad kultūros sostinės rezultatas bus tai, jog įvyks pokytis, kad vietos bendruomenė pajus pasididžiavimo jausmą, jog gyvena išties išskirtinėje teritorijoje. Teritorijoje, kurioje gausu gamtos, kultūros paveldo vertybių, teritorijoje, kurioje gyvena labai svetinti ir atviri žmonės, teritorijoje, kuri atvira
absoliučiai visoms kultūros ir meno raiškos formos, teritorijoje, kuri yra tikras Lietuvos perlas“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
absoliučiai visoms kultūros ir meno raiškos formos, teritorijoje, kuri yra tikras Lietuvos perlas“, – penktadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.
Anot jo, sudarant kultūros sostinės renginių programą nekelta tikslo surengti kuo triukšmingesnių ir efektingesnių renginių – norėta, kad sukurti projektai, renginiai padarytų pokytį.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, tai bus „tokio lygio renginiai, kad jie papuoštų bet kurią garsiausią Europos sostinę“.
Koronaviruso pandemija pakoregavo kultūros sostinės programą. Vasario viduryje planuotas atidarymas iš pradžių buvo nukeltas į gegužės vidurį, dabar tikimasi jį surengti birželio pradžioje.
Kita vertus, pasak Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorės Rūtos Prusevičienės, pandemija suteikė ir daugiau galimybių – į Lietuvą grįžo nemažai aukšto lygio menininkų, vasarą juos bus galima išgirsti ir pamatyti Neringoje.
Savo kultūros sostinės programa Neringa pavadino „Kultūros sala“. Ji suskirstyta į keturias dalis: „Bendruomenė ir kraštovaizdis“, „Paveldas ir istorija“, „UNESCO ir pasaulis“, „Kūrybinės rezidencijos“.
„Kiekviena programa kuriama ne tik profesionalių menininkų, kūrėjų, bet ir pasitelkiant vietos bendruomenę“, – pabrėžė N.Lendraitis.
Šiuo metu kuriama Neringai dedikuota kamerinė opera triptikas „Jūra“, „Kopos“, „Pušys“. Ją sugalvojo kompozitorius Robertas Beinaris.
Muzikantas Andrius Mamontovas, vizualinių instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė ir šviesų dailininkas Audrius Jankauskas rengia muzikos, vizualinių instaliacijų bei šviesų dailės projektą „Grynumas“, kalbantį apie žmogus santykį su Neringos gamta.
Neringoje taip pat bus minima Nidos siela vadinamo maestro Vytauto Kernagio 70-ųjų gimimo metų sukaktis. Specialia V.Kernagio dainų koncertine programa ketinama pabaigti kultūros sostinės metus ir simbolinį gintarinį medį perduoti būsimai sostinei.
Dalis Neringos kultūros sostinės programos renginių vyks Vilniuje.
Šeštadienį į kelionę upėmis iš Vilniaus į Nidą leisis 12 baidarininkų. 400 km jie tikisi įveikti per aštuonias dienas.
Prospekto galerijoje Vilniuje bus eksponuojamos Nidoje rengiamo tarptautinio fotografų simpoziumo laureatų darbai, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje planuojamas pokalbis „Visa tiesa apie kuršininkų kalbą“, Seimo rūmų didžiajame kieme Šeiko šokio teatras pristatys šokio spektaklio „Laikas nė(e)rimui“ ištrauką, kt.