Kaip ir daugelis šių metų kelionių, ši savaitės išvyka vyksta virtualiu būdu. M. K. Čiurlionio kelio partneriai parengė įtraukią vaizdo pasakojimų, nuotolinių-virtualių renginių ir premjerų programą, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio literatūrinės kūrybos pristatymui ir istorinių vietų, kuriose gyveno ir kūrė didysis Lietuvos genijus, aktualizavimui.
„Trečiasis Čiurlionis“ gyvena ir nusipelno gyventi“ (V. Landsbergis) – tai šios kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ šerdis ir atskaitos taškas, nurodantis šių metų temą – Čiurlionio literatūrinį palikimą, kuris, nors ir mažiau žinomas plačiajai visuomenei, esmingai papildo dailininko ir kompozitoriaus asmeninį portretą, atskleidžia jo charakterio bruožus ir yra vertingas indėlis į Lietuvos kultūros ir dvasinę istoriją.
Naujų literatūrinių atradimų savaitės kelionė ir pažintis su mūsų genijaus trečiąja kūrybos puse prasidėjo specialiu įžanginiu priešvakariu – įvadiniu topografijos savaitės atidarymo-pristatymo pokalbiu, kuriame mintimis dalijosi du čiurlionistikos ekspertai – profesorius Vytautas Landsbergis ir Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas.
Gegužės 24 d. literatūrinė Čiurlionio pristatymo kelionė buvo tęsiama Varėnoje, bažnyčioje, stovinčioje toje vietoje, kur senojoje Varėnos bažnytėlėje menininkas buvo pakrikštytas, kur jam buvo suteikti žymieji inicialai „M. K. Č.“. Savaitės atidarymo renginyje „Čiurlionio gimtinė Varėna“ skambėjo jaunųjų varėniškių skaitomi „Etiudai-prisiminimai apie Čiurlionį be remarkų“ (aut. Dalia Dudėnaitė), persipynę su Čiurlionio muzikos kūriniais, atliekamais pianisto Roko Zubovo.
Visos kultūrinės topografijos savaitės metu klausytojams ir žiūrovams bus atskleisti labai įvairūs Čiurlionio žodžio kūrybos aspektai, pristatantys skirtingus jo gyvenimo etapus.
Tai – ir namų ilgesio korespondencija – Čiurlionio laiškai, rašyti šeimos nariams į Druskininkus, ir meilės bei išsiskyrimo istoriją liudijantys „Laiškai į Uosto gatvę“ (rež. L. Krivickaitė), nukelsiantys žiūrovą į praėjusio amžiaus pradžios gatvę Vilniuje. Menininko kūrybos poveikį atskleis trumpo metro filmas „Čiurlionis įkvepia“ (rež. M. Paplauskas), kurį matysite transliuojamą iš Kauno, kur sukauptas visas Čiurlionio meninis palikimas.
Antrąją savaitės pusę pradės ypatinga tiesioginė transliacija „M. K. Čiurlionis Plungėje“ iš Žemaičių dailės muziejaus ir vaizdo pasakojimas „Čiurlionio debiutas Rietave“. Savaitės programą pabaigs romantizuotas pasivaikščiojimas, pavadintas „Trečiasis“ Čiurlionis Palangoje“, kitu kampu atskleisiantis jo, kaip žodžio meistro, talentą.
Kultūrinės topografijos savaitė gegužės 25 d. kvciečia į Druskininkus, gegužės 26 d. kelsis į Vilnių, gegužės 27 d. – į Kauną, gegužės 28 d. vyks Plungėje, gegužės 29 d. – Rietave, gegužės 30 d. – Palangoje. Visas renginių transliacijas kviečiama stebėti M. K. Čiurlionio kelio ir partnerių feisbuko paskyrose.
Lietuvos muziejų asociacija kartu su M.K Čiurlionio kelio partneriais jau trečius metus organizuoja specialią renginių programą „Čiurlionio Lietuva“, skirtą Čiurlionio kultūrinio konteksto aktualizavimui. Šventinės programos koncepcijos autorius ir pagrindinis įgyvendintojas – Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas.
2019 m. vykusios kultūrinės topografijos savaitės renginiuose buvo akcentuojamas muzikinis Čiurlionio palikimas, 2020 metais dėmesys telktas į jo dailės kūrinius, susijusius su metų laikais: „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“ ir kt., o šiais – pristatomas iki šiol plačiajai visuomenei mažiau pažįstamas Čiurlionio literatūrinis palikimas.
Išsami kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelias feisbuko paskyroje.
M. K. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija. Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.