Trijose pagrindinėse muziejaus salėse bus nuolatinės ekspozicijos „Medinis miestas ir technologijos“, „Medinis miestas ir paveldas“ bei ekspozicija, skirta pačiam namui, kuriame įkurtas muziejus.
„Namas Polocko g. 52, tiesą sakant, yra didžiausias ir pirmasis eksponatas, kurį rodysime muziejaus lankytojams.
Šiuo metu jis restauruojamas, viskas derinama su specialistais ir paveldosaugininkais. Bus labai įdomių sprendimų“, – Žinių radijo laidai „Ekskursija su Gabija“ sakė menotyrininkė Indrė Užuotaitė.
Polocko g. 52 esantis namas statytas XIX amžiaus antroje pusėje, jis nėra įžymus dėl kokių nors jame gyvenusių asmenybių ar čia vykusių įvykių.
Namas labiau reprezentuoja to laiko miestiečių gyvenimą, kuris vis dar nėra išsamiai tyrinėtas.
– Kurie rajonai yra geriausias anų laikų Vilniaus medinės architektūros atspindys? – pasiteiravo žurnalistė I.Užuotaitės.
– Žvėrynas ir Skanseno kvartalas Šnipiškėse. Tai buvo Vilniaus priemiesčiai, kurių nepasiekdavo Vilniaus senamiestį, kuris irgi prieš kelis šimtus metų buvo medinis, siaubę gaisrai (jų buvo apie 30), todėl priemiesčio medinukai sėkmingai išliko iki mūsų laikų.
O Senamiestyje juos po truputį išstūmė mūriniai pastatai.
Vilniaus priemiesčiuose, kaip įprasta, gyveno vargingesni žmonės, tik vėliau vaizdingose vietose Markučiuose, Žvėryne ėmė rastis pasiturinčių vilniečių vilos, skirtos poilsiui.
– Kur konkrečiai rekomenduotumėte apsilankyti žmonėms, norintiems pasigrožėti mediniais Vilniaus pastatais?
– Reikėtų pradėti nuo Žvėryno. Mūsų muziejus yra išleidęs išsamų šio rajono medinių pastatų ir jų medinių detalių katalogą.
Smalsuoliams tikrai turėtų būti labai įdomu. Katalogas su visais pastatų adresais yra ir internete, jį nesunku susirasti.
Vertingiausi Žvėryno medinukai rikiuojasi Vytauto ir Kęstučio gatvėse. Ypač išskirtiniai kampiniai namai, stovintys sankryžose. Jie dažniausiai yra mėlynos spalvos, su bokšteliais.
O štai įstaiga „Gatvės gyvos“ yra išleidusi Šnipiškių rajono audiogidą, su kuriuo labai smagu pasivaikščioti po šį rajoną.
– Ar daug Vilniaus medinukų jau yra susisteminta?
– Kol kas tik Žvėrynas ir šiuo metu į sistemą keliamos Šnipiškės.
– Ar yra žinoma, kuris medinis namas Vilniuje seniausias?
– Tai Antakalnyje buvusi „Tivoli“ smuklė – dvarelis, esantis už Vileišių rūmų. Ši vieta XIX a. vadinta „Tivoli“ sodais. To pastato adresas – Antakalnio g. 4A. Ten ir dabar veikia kavinė.
Šis medinis dvarelis turi ir barokinės architektūros bruožų.
Taip pat vertas dėmesio didelis pastatas Naujininkuose, esantis prie sentikių cerkvės, kuriame kadaise veikė mokykla. Išskirčiau ir šalia geležinkelio tai vienur, tai kitur geležinkelininkams pastatytus gyvenamuosius namus.
Ir, žinoma, Užupis. Po jo medinę dalį mūsų muziejus jau rengia ir ekskursijas.
Pastato išorė išsiskiria gausia puošyba
Namas Polocko g. 52, kuriame kuriasi Vilniaus medinės miesto architektūros muziejus, pastatytas pagal architekto Ivano Levickio projektą, o rekonstruotas 1887 m. vadovaujant inžinieriui Aleksandrui Antonovičiui.
Pastatas dar buvo remontuotas 1901-aisiais, o pastaruoju metu jo būklė buvo avarinė, jis nyko tiesiog akyse, nes namo gyventojai juo nesirūpino. Miesto valdžia butus išpirko.
Polocko gatvės 52-asis namas išskirtinis tuo, kad iki šių dienų išsaugojo daugelį puošybos elementų. Jam neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas Vilniuje.
Pastatas 2006 metais buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Tarpukariu šiame name gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės: menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Ruščicas, fotografas Janas Bulhakas.
Įtraukė langus, apvadus ir dailylentes
Medinės miesto architektūros muziejaus išleistame „Žvėryno medinių namų langų, apvadų ir dailylenčių kataloge“ detaliai analizuojami rajono medinių namų architektūros elementai: langai, apvadai, dailylentės ir metalinės langų detalės.
Kataloge surinkta ir publikuota informacija ypač vertinga medinės architektūros paveldo apsaugos specialistams, architektams ir medžio meistrams, nes suteikia galimybę išsaugoti autentiškus ir atkurti neišlikusius medinius elementus, taip išlaikant unikalius Vilniaus medinei architektūrai būdingus bruožus.
„Ypač svarbu išsaugoti atskirų medinės architektūros elementų atlikimo techniką, o tvarkant medinius pastatus nepakanka kai kurias jų dalis pakeisti kitomis – geriausiu atveju panašiomis, o blogiausiu – nieko bendra su mediniu namu neturinčiomis detalėmis, taip prarandant autentišką kiekvieno medinuko vaizdą“, – sakė Medinės miesto architektūros muziejaus vadovė Donata Armakauskaitė.
