Kuršių nerijos istorija atgijo virtualiuose „Nerijados“ komiksuose

Neringos muziejai spalvingą Kuršių nerijos istoriją pavertė komiksais vaikams ir suaugusiesiems pavadinimu „Nerijada: 7 Nidos istorijos“. Pagrindinis jų herojus – briedis Nerijonas, magijos pagalba keliaujantis laiku ir susipažįstantis su skirtingais Neringos istorijos laikotarpiais bei jų ryškiausiomis asmenybėmis.

  „Nerijada“: ištraukos iš komikso.
  „Nerijada“: ištraukos iš komikso.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
  „Nerijada“: žaidimai.<br> Rengėjų nuotr.
  „Nerijada“: žaidimai.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
 „Nerijada“: ištrauka iš komikso.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ komanda.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ komanda.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
   „Nerijados“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Aug 9, 2021, 12:21 PM, atnaujinta Aug 9, 2021, 3:26 PM

Trylika įvairių sričių specialistų subūręs kūrybinis procesas vyko nuotoliniu būdu, rezultatas – taip pat prieinamas internetu. Tačiau skaitytojai jau teiraujasi ir spausdinto komiksų varianto – anot projekto sumanytojų, knyga yra kitas laukiamas jo žingsnis.

Pasak Neringos muziejų direktorės dr. Linos Motuzienės, „Nerijada“ – koronaviruso projektas: jis trumpiausiais įmanomais terminais buvo sumanytas ir aprašytas, Lietuvos kultūros tarybai prieš metus paskelbus neplanuotą paraiškų teikimą.

Direktorės pavaduotojos dr. Indrės Žigeu pasiūlymu istorijų pagrindiniu herojumi tapęs šiek tiek naivokas, šiek tiek savimyla, bet geraširdis ir įvairioms patirtims atviras briedis Nerijonas, pasak L. Motuzienės, buvo muziejų kolektyvo bei projekto suburtos komandos meilė iš pirmo žvilgsnio.

„Kuršių nerijos istorija nėra tokia paprasta ir norint ją papasakoti glaustai, lengvai, reikia tiek įdirbio, tiek jausmo. Džiaugiuosi, kad šis projektas tapo Neringos, kaip šių metų Lietuvos kultūros sostinės, programos dalimi – išties ypatinga dalimi“, – Thomo Manno memorialiniame muziejuje Nidoje surengto projekto pristatymo metu sakė L. Motuzienė.

Edukacija – kūrėjams ir skaitytojams

Projekto vadovės I. Žigeu teigimu, „Nerijada“ apima septynias kertines įvairių istorinių laikotarpių Kuršių nerijos temas. Tai Nidos akmens amžiaus gyvenvietė, padėjusi pradžią dabartinėms pusiasalio gyvenamosioms vietovėms, Kuršių nerijos pašto kelias, keletą amžių buvęs pagrindine susisiekimo arterija tarp tuometės Rusijos imperijos bei Vakarų Europos ir , šių dienų terminais kalbant, ne vienam keliautojui tapęs ekstremalia patirtimi, Nidos dailininkų kolonija bei Kuršių nerijos, kaip europietiško intelektualiojo elito pamėgto kurorto, laikmetis, bei XX amžiaus laikas iki pat šių dienų.

Į komiksus pateko ir tradiciškai Kuršių nerijoje gyvenusių, savita kultūra ir papročiais garsėjusių žvejų buitis, ir slenkančių kopų problema bei jos sprendimai, ir mažiau žinomas tarpukario reiškinys – Nidos sklandymo mokykla, ir sovietmečio laikotarpis su ryškiais to meto veikėjais, kurie, nepaisant ideologijos spaudimo, asmeniškai siekė išsaugoti bei naujai pritaikyti unikalų krašto paveldą.

„Projektas skirtas edukuoti kitus, bet, jame dalyvaudama, ir pati labai daug sužinojau, – akcentavo dailininkė Ula Šimulynaitė, sukūrusi komiksų iliustracijas. – Dabar Kuršių neriją ir Nidą bei vietinę gamtą, miškelius ir smėlio kopas, matau visiškai kitaip. Komikso pasakojimai kupini jautraus požiūrio ir didelės meilės šiam kraštui. Tikiuosi, kad, vartydami komiksus, mūsų skaitytojai pažins ir naujai pamils Kuršių neriją.“

Herojais tapo įvykiai bei asmenybės

„Nerjjados“ veikėjais tapo ir žymiausios Kuršių nerijoje gyvenusios ar veikusios istorinės asmenybės: Prūsijos karalienė Luizė, rašytojas Thomas Mannas, Nidos pašto stoties viršininkas ir kopų apželdinimo entuziastas Georgas Dovydas Kuvertas, tapytojas, aktyvus Nidos dailininkų kolonijos dalyvis Ernstas Mollenhaueris, archeologė Rimutė Rimantienė, architektas Algimantas Zaviša, menininkas Eduardas Jonušas ir kiti.

„Eduardas nestokojo humoro jausmo, tad jam, neabejoju, komikso personažo vaidmuo tikrai būtų patikęs, – šypsojosi E. Jonušo našlė Vitalija Jonušienė, Neringos muziejų muziejininkė-istorikė ir projekto konsultantė. – Mano vertinimu, komiksas yra genialus būdas kalbėti apie istoriją ir pradėti tai nuo jauniausios auditorijos, formuojant šiltesnį jos santykį su praeities įvykiais. Komiksas – patogus būdas susipažinti su pagrindiniais faktais ir domėtis nuodugniau, jeigu šie skaitytoją įtraukė.“

Pasak V. Jonušienės, visuomenėje jaučiamą didelį postūmį domėtis krašto istorija iliustruoja ir gyvenimiški pavyzdžiai – žmonėms, atvykstantiems ir įsigyjantiems būstus Kuršių nerijoje, rūpi jos praeitis.

„Kartu su Nerijonu keliaudama per skirtingus istorinius tarpsnius, įgyvendinau nuo vaikystės žavėjusią mintį, kaip įdomu būtų pasinaudoti laiko mašina ir asmeniškai patirti praeitį. Daugelyje siužetų Nerijonas tampa istorinių asmenybių palydovu ir pažįsta jas kaip žmones, kurie gyvenime turėjo juos į priekį vedusią misiją.

Galiausiai Nerijonas ir pats atranda savąją. Manau, tai – dar viena projekto plotmė ir prasmė, aktuali kiekvienam susimąstančiam apie savo gyvenimo tikslą“, – mano Valerija Kiguolienė, komiksų tekstų autorė.

Projektą nori plėsti

Projekto interneto svetainėje nerijada.neringosmuziejai.lt publikuojamos ne tik septynios „Nerijados“ istorijos, bet ir projekto žemėlapis, atspindintis pagrindinių temų lokacijas Kuršių nerijos teritorijoje, interaktyvūs žaidimai-testai skaitytojams bei stalo žaidimas, kurį galima parsisiųsti ir atsispausdinti.

Anot „Nerijados“ žaidimų dizainerės, bendrovės „Gluk media“ atstovės Kristinos Mažeikaites, projekto istorijas siejantis kelionių motyvas perkeltas ir į žaidimus. „Jau pačioje projekto pradžioje mane sužavėjo humoras, linksma gaidelė, su kuria jo ėmėsi visa komanda. Todėl iškart tapo aišku, kad humoras turi tapti ir žaidimų dalimi. Jie skirti ir jauniesiems, ir vyresniems skaitytojams bei turi po kelis lygius“, – teigė K. Mažeikaitė.

Projekto vadovės I. Žigeu teigimu, skaitytojai jau teiraujasi ir spausdintos komikso versijos – tai būtų natūralus projekto tęsinys, ties kuriuo dirbama šiuo metu. Be to, Neringos muziejai jau prekiauja „Nerijados“ marškinėliais, krepšeliais bei atvirukais ir norėtų toliau plėsti šią suvenyrų liniją.

„Nerijados“ komiksai išversti ir į anglų bei vokiečių kalbas.

Prie projekto taip pat prisidėjo turinio ir kalbos redaktorė Gerda Jord, dizaineris Jokūbas Jacovskis, vertėjos dr. Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė ir Saskia Drude, istorijų santraukas projekto kalbomis įgarsinę naratoriai Vidmantas Fijalkauskas, Michael Ables bei Dominik Jungheim.

Finansavimą projektui suteikė Lietuvos kultūros taryba.

Projekto partneriai – „Gluk media“, Thomo Manno kultūros centras, Eduardo Jonušo namai, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.