Kultūros ministras – prieš P. Cvirkos paminklo išsaugojimą skvere net ir „kitame kontekste“

Nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.  

 Lrytas.lt koliažas.
 Lrytas.lt koliažas.
 P.Cvirkos paminklas Vilniuje.<br> V.Balkūno nuotr.
 P.Cvirkos paminklas Vilniuje.<br> V.Balkūno nuotr.
 S.Kairys.<br> G.Bitvinsko nuotr.
 S.Kairys.<br> G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 24, 2021, 3:58 PM

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras informavo, kad sprendimas priimtas vieno balso persvara: trys iš penkių vertinimo tarybos narių balsavo už paminklo teisinės apsaugos panaikinimą, du – prieš.

Sprendimą lėmė ir ministro pakeisti kriterijai

Anot V.Bezaro, pagrindinis ekspertų argumentas išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro buvo kultūros ministro Simono Kairio liepą pakeisti vertybių vertinimo kriterijai. Tada buvo numatyta, kad apsaugos statusas negali būti suteikiamas kūriniams, skirtiems asmenims, kurie prisidėjo prie gyventojų represijų organizavimo. Iki tol kriterijuose buvo įvardijami tik nacistinės Vokietijos, Sovietų Sąjungos partijų vadovai.

„Antroji priežastis buvo pateiktas Gyventojų genocido centro išaiškinimas apie Cvirkos biografiją“, – tvirtino V. Bezaras.

Anot jo, teisinės apsaugos panaikinimas savaime nereiškia sprendimo nukelti paminklą. V.Bezaras tikisi, kad Vilniaus savivaldybė sprendimus priims, pasitarusi su miesto bendruomene ar savivaldybės taryba.

„Buvo ir kitų nuomonių iš rašytojų sąjungos, dailės istorikų ir kitų. Aš tikrai neturiu išankstinės nuomonės: galima ir vienaip, ir kitaip daryti – ir palikti, ir nukelti. Pavyzdžiui,  perkeliant į Nacionalinės dailės muziejų, kur paminklas būtų ekspozicijoje, nes jis vertingas – tai Juozo Mikėno darbas, o Mikėnas prieškariu yra pelnęs apdovanojimų Paryžiaus pasaulinėje parodoje“, – kalbėjo V. Bezaras.

Jo nuomone, paminklas bet kuriuo atveju turėtų likti Vilniuje.

„Jei būtų nuspręsta jį palikti, su informacine medžiaga, lentomis, galų gale – tam tikrais akcentais, galėtume parodyti Cvirkos, kaip asmenybės, tragediją, kuo gali baigtis kolaboravimas“, – dėstė V.Bezaras.

Skverą planuojama saugoti

Anot KPD vadovo, nors ekspertai buvo linkę pritarti, kad P. Cvirkos skverui būtų suteikta iki šiol neturėta teisinė apsauga, galutinis sprendimas dėl skvero įtraukimo į vertybių registrą suteikimo atidėtas savaitei.

Diskutuojant dėl jo vertingųjų savybių, daugiausiai dvejonių sulaukė želdynų klausimas.

„Taryba nusprendė, kad reikia tam tikrų pataisų apibrėžiant vertingąsias savybes, kad skveras nebūtų stagnacijoje, nes jį reikės rekonstruoti. Tačiau iš esmės skveras tampa saugomu regioniniu lygmeniu, o ne vietiniu.

Vertingosios savybės yra jo planavimas, reljefas ir tam tikri želdinai. Bet būtent aprašant želdinius padaryta klaidų, taip pat dėl takų sistemos. Tai reikia ištaisyti, po savaitės posėdis vyks toliau“, – pasakojo V. Bezaras.

Susidūrė du požiūriai

Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti P. Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.

Kultūros ministro Simono Kairio nuomone, paveldosaugininkams panaikinus Petro Cvirkos paminklo teisinę apsaugą, toliau dėl šio objekto likimo turi spręsti savivaldybė ir vilniečiai.

„Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis, ir šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė jo turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks. Spręsti tolesniam jo likimui yra savivalda, miestiečiai. Koks likimas lauks, yra savivaldybės reikalas“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis žadėjo, kad ministerija suteiks „visą reikiamą pagalbą“, jei paminklą bus nuspręsta perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ministro nuomone, nereikėtų ieškoti „pusėtinų sprendimų“ paliekant paminklą skvere, bet bandant jį pateikti kitame kontekste.

Pasak ministro, šią asmenybę reikėtų vertinti „kaip sovietinės, brutalios politikos simbolį“, ir tuomet „bus žymiai paprastesnė diskusija apie Cvirką, kaip kūrėją, kaip rašytoją, kultūros žmogų“.

„Situacija yra labai paprasta: arba mes sakome, kad jis mums tinka, arba sakome, kad jis mums netinka. Mano asmeninė nuomonė irgi tokia, kad jo turėtų nebūti. Bet labai svarbu, kad viskas būtų daroma civilizuotai, suvokiant, kad buvo tam tikras kontekstas. Ir muziejai tikrai galėtų priimti tokį eksponatą“, – tvirtino S. Kairys.

P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.

Nukeltų rugsėjo viduryje

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sveikino paveldosaugininkų sprendimą išbraukti sostinėje esantį paminklą sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai.

Vicemero teigimu, nelikus teisinės apsaugos, paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje, jį planuojama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

„Artimiausiu metu organizuosime tolimesnius veiksmus – rugsėjį ketiname pristatyti tarybai rezoliuciją dėl paties paminklo perkėlimo į kitą vietą“, – sakė jis.

V. Benkunskas priminė, kad šiuo metu savivaldybė diskutuoja su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl sovietinių skulptūrų, nukeltų nuo Žaliojo tilto, perdavimo, todėl, anot jo, „šiame kontekste, matyt, labai tiktų ir šio paminklo perdavimas muziejui“.

Vicemeras pridūrė, kad dar laukiama ekspertų sprendimo dėl P. Cvirkos skvero – kaip jis bus tvarkomas, priklausys nuo to, kokias vertingąsias savybes vertinimo taryba nuspręs įtraukti.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.