Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Vienybės aikštėje organizuotą Kultūros mugę temdė tą patį savaitgalį, rugsėjo 4-ąją, greta esančioje Laisvės alėjoje vykusios LGBT+ „Kaunas Pride“ eitynės. Šio parado dalyvius kai kurie kauniečiai priėmė nekultūringai.
Kaip įvykusią Kultūros mugę vertina ir kokių trūkumų Kauno kultūriniame gyvenime mato, papasakojo mugės organizatorė ir Kauno menininkų namų Kultūros infocentro vadovė Viktorija Mašanauskaitė-Rinkšelė.
– Praėjusį savaitgalį Kaune vyko daug įvairių renginių. Ar tai, kad jūsų organizuotos Kultūros mugės ir LGBT+ eitynių datos sutapo, buvo atsitiktinumas? – „Laikinoji sostinė“ paklausė V.Mašanauskaitės-Rinkšelės.
– Taip. Mes jau praėjusių metų lapkričio mėnesį buvome suplanavę, kad pirmoji Kaune ir Lietuvoje Kultūros mugė vyks pirmąjį rugsėjo savaitgalį.
Mūsų komanda palaiko LGBT+ eitynių dalyvius, gaila, kad kai vyko paradas, negalėjau prie jų prisijungti, nes turėjau daug darbo.
Mano nuomone, puiku, kad mieste vyksta daug ir įvairių renginių. Kuo daugiau žmonių lieka mieste, o ne išvažiuoja, tuo miesto gyvenimas turtingesnis ir įdomesnis.
– Kodėl sumanėte rengti Kultūros mugę? Ar ji buvo naudinga?
– Lietuvoje vyksta įvairios mugės, pavyzdžiui, visiems jau gerai žinoma Vilniaus knygų mugė, savo muges rengia universitetai, bet tokio renginio, kuriame dalyvautų ir save pristatytų bei bilietus į renginius tuo pat metu siūlytų įvairios kultūrinės organizacijos, nebuvo.
Kauno menininkų namuose 2017 metų pabaigoje įkurtas Kultūros infocentras kuruoja virtualų miesto kultūrinių renginių kalendorių ir vienija beveik 150 kultūros operatorių, kurie šiuos renginius organizuoja.
Koronaviruso pandemija ir karantinas atitolino kultūros atstovus ir visuomenę, todėl mugė buvo priemonė vėl suartėti, atnaujinti ryšius. Taip pat norėjosi pristatyti, koks kultūrinis gyvenimas ir renginiai vyksta mieste, kad gyventojai galėtų atrasti tai, kas įdomu jiems.
Dar vienas tikslas buvo kultūros atstovams susitikti vienoje vietoje, pamatyti, ką veikia kiti, nes aktyviai dirbantys žmonės neretai nespėja sekti kitų kūrybos.
Įvairios kultūros sritys vis labiau susipina, todėl mugėje buvo proga užmegzti naujų pažinčių, ryšių. Manau, kad po kurio laiko išgirsime apie naujus projektus, kurie atsirado dėl to, jog mugės metu užsimezgė bendradarbiavimas.
Dar praėjusį rudenį bendraudami su kūrėjais ir juos supažindinę su mugės idėja sulaukėme didelio susidomėjimo ir palaikymo. Tai parodė, kad kūrėjams trūko tokio pobūdžio renginio.
– Mugėje dalyvavo 30 dalyvių – įvairūs muziejai, teatrai, koncertinės organizacijos, miesto biblioteka, savarankiškai kuriantys kauniečiai. Vieni save pristatė išradingai, kiti turėjo tik lankstinukų. Ar kai kurie kūrėjai, jūsų manymu, vis dar neišmoko, kaip patraukliai save pateikti?
– Mugė buvo naujiena dalyviams, todėl geriau galbūt sekėsi tiems, kurie jau turi patirties save pristatyti, rengti edukacijas.
Mugės lankytojai labiausiai domėjosi interaktyviais pristatymais. Lietuvos aviacijos muziejus atsivežė parasparnio skrydžio imituoklį, norintieji galėjo virtualiai pasklandyti. Savo spektaklius scenose trumpai pristatė nemažai teatrų ir šiuolaikinio cirko kūrėjai, muziejai taip pat rengė edukacines programas.
Kai kurie mugės dalyviai save pristatė turėdami tik lankstinukus. Bet pradėjus su jais bendrauti buvo galima išgirsti labai įdomių istorijų ir pasakojimų.
– Kauno menininkų namuose įsteigtas Kultūros infocentras veikia jau keletą metų. Viena jo užduočių – analizuoti su kultūrine veikla susijusią informaciją. Kokias tendencijas matote?
– 2020 metais bendradarbiavome su 81 kultūros operatoriumi. Daugiausia tai nevyriausybinės organizacijos.
Pernai mieste šie operatoriai surengė 1423 renginius. Daugiausia – 430 kartų vyko įvairios edukacijos. Taip pat nemažai buvo ir virtualių renginių – 243, bet reikia prisiminti, kad išgyvenome karantino laikotarpį.
Gausiausiai lankomi buvo muzikos, tarpdisciplininiai ir scenos renginiai. Nors edukacinių renginių 2020 metais buvo daugiausia, pagal savo pobūdį tai yra tokia kultūrinė veikla, kai dažniausiai būna mažesnės lankytojų grupės.
Šiemet bendradarbiaujame jau su beveik 150 kultūros operatorių. Pastebėjome, kad virtualių renginių sumažėjo, atsirado gyvas bendravimas.
Šiais metais vis dar daugiausia kviečiama į edukacinius renginius, taip pat padaugėjo susitikimų su įvairiomis bendruomenėmis.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis kultūros renginių organizatoriai ir kūrėjai gali matyti, kokie yra kauniečių poreikiai ir lūkesčiai, ko stinga.
– O ko, jūsų nuomone, trūksta Kauno kultūriniam gyvenimui?
– Mano nuomone, labiausiai stinga parodų erdvių. Nors muziejai rengia įvairias parodas, nėra alternatyvos.
Labai pasigendu ne vienus metus veikusios, bet prieš dvejus metus savo veiklą nutraukusios „Post“ galerijos ar kokios nors kitos panašios erdvės, suteikiančios galimybę prisistatyti šiuolaikiniams menininkams.
Prieš keletą metų vykdavo ir Kauno galerijų savaitgaliai, bet jie taip pat nebeorganizuojami. Taip pat pasigendu alternatyviosios muzikos koncertų ir jiems skirtų erdvių.
