Bronius Kutavičius nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio buvo ryški Lietuvos muzikos kultūros figūra – kompozitorius, pedagogas. Jo kūryba išeina toli iš grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus.
„Tai vienas žinomiausių Lietuvos kompozitorių. Jeigu kalbėtume apie tai, kad kiekviena šalis turi savo ryškiausią kompozitorių, tai neabejotinai B. Kutavičius buvo vienas iš pačių ryškiausių“, – BNS teigė Lietuvos kompozitorių sąjungos vadovas Mykolas Natalevičius.
„Jis suformavo tam tikrą reakciją ir būdą, kaip interpretuoti folklorą, kaip jį pateikti jungiant su šiuolaikinės muzikos priemonėmis“, – pridūrė jis.
Kompozitorių sąjungos vadovas taip pat išskyrė nuoširdų B. Kutavičiaus kūrybiškumą bei indėlį į Lietuvos muziką.
„Jis buvo labai kūrybiškai nuoširdi asmenybė ir nepaisant to, kad didžiausi jo kūriniai buvo sukurti labai sudėtingu laikotarpiu, priespaudoje, jis sugebėjo niekada neatsižadėti savo kūrybos tikslų ir jo ryškiausi kūriniai kaip „Paskutinės pagonių apeigos“, oratorija „Iš jotvingių akmens“ turbūt išliks kaip tam tikras kultūros ženklas – kaip ir Čiurlionio simfoninės poemos“, – sakė M. Natalevičius.
Šalies vadovų užuojautos
„Bronius Kutavičius buvo viena įdomiausių ir ryškiausių šiuolaikinės muzikinės kultūros asmenybių, lietuviškojo minimalizmo pradininkas“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Bene įsimintiniausias kompozitoriaus kūrinys – dar praėjusio amžiaus pabaigoje baltiškąją kultūrą toli už Lietuvos ribų išgarsinusi oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. B. Kutavičiaus kūryba liks daugybės festivalių, koncertų, meno renginių dalyvių ir klausytojų atmintyje. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus šeimą, artimuosius, kolegas ir jo talento gerbėjus“, – pridūrė ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvos muzikos kultūra neteko iškilaus menininko.
„Šalies muzikos kultūra neteko iškilaus menininko, originalaus kompozitoriaus, lietuviškojo minimalizmo pradininko Broniaus Kutavičiaus. Jo kūryboje atsiskleidė gilūs istorijos ir priešistorės klodai, mitinės ir religinės sąmonės archetipai. Dėl žymaus kūrėjo netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, bičiuliams ir visai kultūros bendruomenei“, – rašoma premjerės užuojautoje.
Užuojautą dėl kompozitoriaus ir pedagogo mirties reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.
„Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas – nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams – atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis B. Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių. Nuoširdžiai užjaučiu kompozitoriaus artimuosius bei visą Lietuvos kultūros ir meno bendruomenę“, – sakė ministras.
Kariuomenėje grojo valtorna
Kompozitorius gimė 1932 metais Molainių kaime, Panevėžio rajone. 1946 m. pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje.
Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje kur grojo valtorna kariniame orkestre. Nuo 1955 m. iki 1957 m. tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje, harmonijos mokėsi pas dėstytoją A. Belazarą. Nuo 1957 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dab. Vilniaus pedagoginis universitetas Muzikos katedros laborantas.
Nuo 1958 m. mokėsi muzikos teorijos, kompozicijos Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstytojo J. Karoso klasėje. Nuo 1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesoriaus A. Račiūno klasėje, dirbo koncertmeisteriu.
Archajinėmis, pirmapradėmis pajautomis grindžiama, „kultūrinės archeologijos“ misiją vykdanti Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli, tačiau darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga.
Vertintas Lietuvoje ir už jos ribų
1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais – Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 metais – ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004-aisiais – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimą. Įvairių žanrų ir sudėčių Bronius Kutavičius kūriniai (nuo sceninių iki kamerinių) pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose.
Broniaus Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp kurių galima paminėti „Varšuvos rudenį“ (1978, 1983, 1987, 1990, 1991, 1994, 1997, 1999, 2002), Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalį (1990, Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalį „Musica“ (1992), „Mare Balticum“ (1992, Suomija), „De Suite Muziekweek“ (1995, Nyderlandai), „Wratislavia Cantans“ (1995, Lenkija), Glamorgano slėnio festivalį (1996, Didžioji Britanija), „Baltic Arts'96“ (Didžioji Britanija), „Probaltica'96“ (Lenkija), Odenzės festivalį „Music Harvest“ (1998, Danija), Spitalfildo festivalį (2002, Didžioji Britanija), „MaerzMusik“ (2003, Vokietija), „Icebreaker II: Baltic Voices“ (2004, JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienas Vilniuje (2008) ir daugelį kitų.
Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos keturios knygos: Ramintos Lampsatytės „Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes“ (Vilnius: Vaga, 1998), Ingos Jasinskaitės-Jankauskienės „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ (Vilnius: Gervelė, 2001), tos pačios autorės „Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas“ (Vilnius: Versus aureus, 2008) ir straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer Bronius Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“ (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014). Yra išleistos aštuonios kompozitoriaus autorinės kompaktinės plokštelės.
Lietuvos muzikų sąjunga pabrėžia, kad Broniaus Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiančiu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo „Panteistinė oratorija“ (1970), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978) ar „Iš jotvingių akmens“ (1983) – laikomi Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku. Kutavičius prisipažįsta atradęs savąją kūrybinę viziją ir sukūręs šiuos pirmuosius reikšmingus kūrinius gana vėlai – artėdamas prie keturiasdešimties. Minėti stambios formos oratoriniai opusai ryškiausiai reprezentuoja Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas bei stiliaus bruožus.
Kraujo balsas
Prieš pusantrų metų Lietuvos muzikos informacijos centras išleido B. Kutavičiaus oratorijų „Paskutinės pagonių apeigos“ ir „Iš jotvingių akmens“ rinkinį: kolekcinius grafinių partitūrų leidinius bei vinilinę plokštelę su naujai padarytais kamerinio choro „Aidija“ įrašais.
Abi oratorijos turėjo smūginį poveikį Lietuvos kultūrai, jos peržengė įvairių valstybių sienas ir išliko paveikios iki šių dienų. Prieš 40 metų sukurtos „Paskutinės pagonių apeigos“ pripažintos svarbiausiu XX a. antros pusės Lietuvos muzikos kūriniu, žyminčiu ir lietuviškojo minimalizmo pradžią.
Tačiau pastarasis kyla ne iš amerikietiškojo ar europietiškojo postminimalizmo, bet veikiau iš „pagoniškojo minimalizmo“, kurio šaknys glūdi archajiškose baltų muzikos formose. Kompozitoriui labai artimas poetas Sigitas Geda tai vadino „kraujo balsu“.
Atsisveikinimas su velioniu vyks Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12) spalio 1 d. (penktadienį) nuo 12 iki 21 val. ir spalio 2 d. (šeštadienį) nuo 9 val. Šeštadienį 11 val. vyks šv. Mišios Šv. Jonų bažnyčioje. Urna išnešama 12 val. Laidotuvės vyks artimųjų rate.
