Keturis nuteistųjų portretus sukūrė menininkė Lina Šlipavičiūtė. Ji drauge su socialiniais partneriais, kurie siekia, kad bausmes atlikę ir į laisvę išėję žmonės greičiau rastų darbą ir integruotųsi į visuomenę, lankėsi keliuose pataisos namuose.
Kol specialistai bendravo su nuteistaisiais, menininkė piešė eskizus. Vėliau iš jų atsirado gatvės meno stilių primenantys portretai. Greta žmonių atvaizdų yra ir užrašai, kurie atskleidžia, kad nuteistieji nori ne daryti nusikaltimus, o dirbti, būti atsakingi, moka būti geri.
„Tai nėra tikslūs kalinčių žmonių portretai, jie labiau apibendrinti. Plakatuose parašytos frazės taip pat yra ištartos ne vieno bausmę atliekančio žmogaus“, – pasakojo L.Šlipavičiūtė.
Menininkė sakė, jog bendraudama su nuteistaisiais ir jiems rodydama sukurtus portretus suprato, kad nelaisvėje gyvenantiems žmonėms stinga galimybės prisiliesti prie meno ir kūrybos.
„O laisvėje gyvenančiai visuomenei norėjau parodyti, apie ką svajoja ir dėl ko išgyvena kalintys žmonės. Taip pat norėjau, kad aplinkiniai atsikratytų stereotipų ir būtų tolerantiškesni bausmę atlikusiems asmenims“, – pabrėžė L.Šlipavičiūtė.
Nuteistieji plakatus įvertino palankiai, tačiau kauniečiai į juos reaguoja skirtingai.
„Pastebėjau, kad vieni net nenori tų plakatų matyti, atmeta bet kokias mintis apie nusikaltusius ir už tai kalinčius žmones bei galimybę jiems padėti. Kiti plakatais labai domisi, klausia, kas ir kodėl juose pavaizduota, susimąsto apie savo vidines baimes“, – sakė menininkė.
Daugiau sužinoti, kaip vyko meninis procesas, galima pasinaudojus ant plakatų esančiais QR kodais. Kiek laiko darbai kabės ant Kauno tardymo izoliatoriaus tvoros, lems oro sąlygos.
Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis sakė, kad įstaigos darbuotojai mielai bendradarbiauja su menininkais, todėl plakatai ir atsirado ant izoliatoriaus tvoros.
„Naujosios parodos suimtieji patys pamatyti negali, bet apie ją žino iš mūsų ir savo artimųjų. Bet kokie meniniai ar socialiniai projektai yra naudingi“, – mano N.Stapušaitis.
