Tarakonas, Nilsas, Jūratė, Kastytis, Juodulys, Drakonas, Maung Tinas, Galima, Negalima – šiuos ir kitus personažus daugelis prisimena iš senųjų animacinių filmų, o jeigu jų nepažįstate, galėsite tai padaryti naujoje muziejaus parodoje.
Gražina Brašiškytė – pirmoji profesionali Lietuvos dailininkė statytoja, viena pirmųjų baigusi studijas tuometiniame Maskvos Kinematografijos instituto Meno fakulteto Multiplikacijos (animacijos) skyriuje. Jos kūrybinis palikimas laikomas animacijos aukso fondu. Nors aplinkybės vertė menininkę dirbti Rusijoje, ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva ir kasmet joje lankydavosi.
Ši paroda – unikali galimybė susipažinti su pieštine animacija, jos kūrimu ir procesais. Šia technika animaciniai filmai nebekuriami jau porą dešimtmečių.
Septyniose salėse lankytojai išvys skirtingus animacinius filmus, jų veikėjus, eskizus, kadruotes, scenas, kurias sudaro piešti fonai ir veikėjai, nupiešti ant plastikinių plėvelių, animatorių vadinamų celiulioidais. Pastarieji yra ypač vertingi: nors jų kuriama buvo daug – vieną filmo sekundę sudarė iki 30 celiulioidų, jie vėliau buvo plaunami ir vėl naudojami.
G.Brašiškytė kaip dailininkė statytoja debiutavo 1955 m. filme „Užburtas berniukas“ pagal Selmos Lagerlöf pasaką „Stebuklingosios Nilso kelionės“. 1959 m. ji sukūrė filmą lietuviška tema „Gintarinė pilis“.
1961 m. menininkės sukurtas filmas „Drakonas“ Indijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje buvo apdovanotas aukščiausiu „Sidabrinio lotoso“ prizu, o 1963 m. sukurtas filmas „Tarakonas“ buvo įvertintas „Geriausio metų filmo“ apdovanojimu.
Kasmet išleisdama po darbą ar du G.Brašiškytė sukūrė daugiau negu trisdešimt animacinių filmų: „Norų išsipildymas“ (1957), „Tolimosios salos paslaptis“ (1958), „Mes ieškome juodulio“ (1969), „Pasaka – ne pasaka“ (1970) ir kitus.
Gražinai buvo būdingos geriausios animacijos kūrėjo savybės – paprastumas ir lakoniškumas. Kritikai vertino dailininkės savitą spalvinę gamą, režisieriai pastebėdavo lengvą humorą ir jos kuriamas retas, neįtikėtinas situacijas.
G.Brašiškytė mėgo kurti tai, kam vaizdinės medžiagos reikėjo paieškoti muziejuose, parodose, knygose arba realiame gyvenime. Pavyzdžiui, rengdamasi filmui „Tarakonas“, dailininkė ne tik studijavo enciklopediją, bet ir norėjo susipažinti su savo herojumi iš arčiau – Gražinos prašymu pažįstami ėmė nešti jai tarakonus stiklainiuose.
Paaiškėjo, kad šių gyvių esama visokių rūšių. Dailininkė vis baiminosi, kad tarakonai nepabėgtų. O kurdama vieną iš šio filmo personažų (Poetą), animatorė kreipėsi į pasakos, pagal kurią buvo kuriamas filmas, autorių, žymų vaikų rašytoją Kornejų Čiukovskį, prašydama jo sutikimo animaciniame filme tapti savo paties prototipu. K.Čiukovskis tuo labai apsidžiaugė.
Šias ir daug kitų istorijų galima išgirsti ir pamatyti parodoje, o norintys sužinoti daugiau kviečiami registruotis į pažintines ekskursijas. Moksleiviai ir vaikų grupės kviečiami į lobio paieškas orientaciniame edukaciniame užsiėmime „Kova su drakonu“ (informacija ir registracija: tel. +370 616 711 33 arba el. paštu edukacija.ltmkm@gmail.com).
Parodoje pristatomi eksponatai iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinių, kino studijos „Sojuzmultfilm“ ir asmeninių kolekcijų. Parodos kuratorės – Aušra Endriukaitienė ir Daina Tilvytytė, dailininkė – D.Tilvytytė, architektė – Anna Reviakina. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
