Legendinis Zalcburgo festivalis – ties istorinių permainų slenksčiu

Tarptautinis Zalcburgo festivalis kartu su senaisiais 2021 metais išlydi 27 metus jo šlovę kūrusią prezidentę Helgą Rabl-Stadler ir jau rengiasi istorinėms statyboms.

 Lrytas.lt koliažas.
 Lrytas.lt koliažas.
27 metus Zalcburgo festivaliui atidavusią H.Rabl-Stadler vaikai vadina katastrofiška motina, bet darbe ji tvarkėsi su katastrofomis puikiai. <br> D.Wild (Zalcburgo festivalis) nuotr.
27 metus Zalcburgo festivaliui atidavusią H.Rabl-Stadler vaikai vadina katastrofiška motina, bet darbe ji tvarkėsi su katastrofomis puikiai. <br> D.Wild (Zalcburgo festivalis) nuotr.
27 metus Zalcburgo festivaliui atidavusią H.Rabl-Stadler vaikai vadina katastrofiška motina, bet darbe ji tvarkėsi su katastrofomis puikiai. <br>B.Müllerio (Zalcburgo festivalis) nuotr.
27 metus Zalcburgo festivaliui atidavusią H.Rabl-Stadler vaikai vadina katastrofiška motina, bet darbe ji tvarkėsi su katastrofomis puikiai. <br>B.Müllerio (Zalcburgo festivalis) nuotr.
Festivalio kompleksas Zalcburgo senamiestyje netrukus net dešimtmečiui taps statybų aikštele.<br> S.Kolariko (Zalcburgo festivalis) nuotr.
Festivalio kompleksas Zalcburgo senamiestyje netrukus net dešimtmečiui taps statybų aikštele.<br> S.Kolariko (Zalcburgo festivalis) nuotr.
Nemokamos operų ir koncertų transliacijos Zalcburgo tvirtovės papėdėje sutraukia tūkstančius turistų.<br> Zalcburgo festivalio nuotr. 
Nemokamos operų ir koncertų transliacijos Zalcburgo tvirtovės papėdėje sutraukia tūkstančius turistų.<br> Zalcburgo festivalio nuotr. 
Naujoji festivalio prezidentė K.Hammer nesusijusi nei su Zalcburgu, nei su kultūra.
Naujoji festivalio prezidentė K.Hammer nesusijusi nei su Zalcburgu, nei su kultūra.
A.Grigorian įkūnyta Salomėja R.Strausso operoje, rodytoje „Felsenreitschule“, išgarsino solistę visame pasaulyje.<br>R.Walz (Zalcburgo festivalis) nuotr.
A.Grigorian įkūnyta Salomėja R.Strausso operoje, rodytoje „Felsenreitschule“, išgarsino solistę visame pasaulyje.<br>R.Walz (Zalcburgo festivalis) nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jan 1, 2022, 2:32 PM

Pernai paminėjęs savo gyvavimo šimtmetį tarptautinis Zalcburgo festivalis (Austrija) tapo tramplinu į pasaulinį pripažinimą ne vienam lietuvių menininkui.

Čia žvaigždžių karjerą pradėjo dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Asmik Grigorian, muzikos pasaulio dėmesį į save atkreipė dainininkės Aušrinė Stundytė ir Vida Miknevičiūtė, dirigentė Giedrė Šlekytė, savo kūrybą pristatė kompozitorius Vykintas Baltakas.

Lietuvių kalba skamba ir festivalio rūmų koridoriuose – mūsų šalies melomanai taip pat jau atrado šią klasikinės muzikos Meką, kasmet sutraukiančią klausytojus iš daugiau kaip 80 šalių visuose žemynuose.

Ši metų sandūra legendiniam festivaliui – lūžio slenkstis, mat jį palieka šventės saugumo garantu vadinta ilgametė prezidentė H.Rabl-Stadler.

Tai ji norėjo padaryti jau prieš metus, bet dėl pandemijos buvo įtikinta prezidentauti dar vienus ir nenuvylė gerbėjų: niekas geriau už 73 metų H.Rabl-Stadler nebūtų susidorojęs su pandemijos užtrauktomis negandomis.

Tikri vaikai šią moterį vadina katastrofiška motina, bet darbe su katastrofomis ji tvarkėsi puikiai. Pandemijos įkarštyje 2020-aisiais, kai didieji pasaulio festivaliai ir svarbiausių meno institucijų sezonai buvo atšaukti, Zalcburgo festivalis nepakluso bendrai tendencijai ir visam pasauliui įrodė, kad saugūs renginiai įmanomi net per pandemiją.

H.Rabl-Stadler anuomet prisipažino nė akimirkos neabejojusi, kad viena seniausių Europoje vasaros švenčių įvyks, nes „menas – tai ne dekoracija, o būtinybė“.

„Nuleisti rankas būtų gėda prieš pirmtakus, kurie 1920-aisiais įkūrė šį festivalį ir 1945-aisiais prikėlė jį gyvenimui“, – per šiemečio festivalio atidarymą sakė prezidentė.

Zalcburgo festivalis buvo įsteigtas sudėtingais laikais, Europai dar skendint didžiojo karo griuvėsiuose. Bet jo įkvėpėjų – teatro ir kino režisieriaus Maxo Reinhardto, literato Hugo von Hofmannstahlio, kompozitoriaus Richardo Strausso ir kitų – nesulaikė nepritekliai. Šie kūrėjai tikėjo, kad menas suartins karo supriešintus žmones, ir žavusis Mozarto miestas Zalcburgas taps juos telkiančia ir gydančia karo žaizdas menu vieta.

Subūrė Festivalio partiją

Neseniai duodama interviu Austrijos leidiniui „Der Standard“ H.Rabl-Stadler palygino save su maratono bėgike, kuri kiekvieną kartą ties finišo linija sužino, kad distancija prailginta.

Pavyzdžiui, šiemet tik pusantro mėnesio iki festivalio pradžios paaiškėjo, kad publika galės užpildyti ne du trečdalius, o visas salių vietas, tad reikėjo greitai parduoti 70 tūkst. bilietų. Tačiau jau per pirmą dieną bilietų buvo iššluota už 1,2 mln. eurų!

Bet su artimiausiu iššūkiu – šventės infrastruktūros atnaujinimu ir plėtra, kainuosiančia per 300 milijonų eurų, festivaliui teks dorotis jau be narsios moters pagalbos.

Įdomu, kad didelei įmonei prilygstantis Zalcburgo festivalis, karštymečiu pasamdantis beveik puspenkto tūkstančio darbuotojų, iki šiol net neturėjo rinkodaros skyriaus – visa atsakomybe už sprendimus dalijosi prezidentė, meno vadovas ir komercijos direktorius.

Dėl to, anot H.Rabl-Stadler, meno vadovui finansai rūpėdavo ne mažiau nei prezidentei menas.

Per H.Rabl-Stadler prezidentavimą pasikeitė net penki festivalio meno vadovai. Prezidentė išklojo, kad visi jie turėdavo daugiau idėjų nei pinigų joms įgyvendinti, ir tai įžiebdavo konfliktus. Tarp trijulės ne visada tvyrojo tokia produktyvi santarvė kaip pastaraisiais metais tarp H.Rabl-Stadler, meno vadovo Markaus Hinterhäuserio ir komercijos direktoriaus Luko Crepazo.

Gaivaus vėjo festivaliui įpūtęs garsus vadybininkas Gerard’as Mortier netgi norėjo panaikinti festivalio prezidento pareigybę, nes buvo linkęs viską daryti pats. Tik kas būtų užtikrinęs festivalio tęstinumą prasidėjus G.Mortier įpėdinių kaitai?

Buvusiai žurnalistei ir Austrijos liaudies partijos deputatei H.Rabl-Stadler visada sekėsi bendrauti su subsidijas skirstančiais politikais, įtikinti juos, kad festivalis nėra tik pinigų darymo mašina, – menui svarbūs projektai ne visada atsiperka.

Prezidentės nuomone, jai pavyko suburti įvairių pažiūrų politikus į vieną – Festivalio – partiją. H.Rabl-Stadler suteikė realų svorį anksčiau laikytoms nereikšmingomis festivalio prezidento pareigoms, tapo patikimos vadybos simboliu.

Plėtros iššūkis – įpėdinei

Buvo galima numanyti, kad jos įpėdine taps moteris: pati H.Rabl-Stadler pareiškė, jog vyrų vienvaldystė šiais laikais – neįsivaizduojamas dalykas, o festivalio vadovų trijulėje jau buvo du vyrai.

Didžiulį žiniasklaidos susidomėjimą sukėlusiame konkurse į Zalcburgo festivalio prezidento pareigas varžėsi net 32 kandidatai – 19 moterų ir 13 vyrų, tarp jų – 10 užsieniečių. Sėkmė buvo pranašaujama Zalcburgo žemės parlamento prezidentei Brigittai Pallauf, bet, visų nuostabai, laimėjo rinkodaros ekspertė ir teisininkė iš Šveicarijos Kristina Hammer, nesusijusi nei su Zalcburgu, nei su kultūra.

K.Hammer yra rinkos konsultacinės firmos „Hammer Solutions“ savininkė, anksčiau dirbusi kaip rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistė automobilių ir prekybos įmonėse. Konkurso komisija pabrėžė jos tarptautinę patirtį ir socialinę kompetenciją, leisiančią jai tinkamai atstovauti festivaliui šalyje bei svetur ir pritraukti mecenatų ir rėmėjų lėšų.

Žmogaus iš šalies pasirinkimą galėjo lemti ir numatomos didelės investicijos į festivalio komplekso atnaujinimą, kurį užbaigti planuojama 2030 metais. Jo metu ketinama praplėsti naudingą renginių infrastruktūros plotą 10 000 kv. metrų: festivalio statiniai ne tik stiebsis į viršų, bet ir skverbsis po žeme ir į Menchsbergo (Vienuolio) kalną.

Darbai vyks nepaprastai jautrioje, UNESCO saugomoje senamiesčio zonoje. Kai kurios festivalio komplekso erdvės – pavyzdžiui, uolose iškalta buvusi jojimo mokykla „Felsenreitschule“ – mena XVII amžių, tad darbuojantis tikimasi ir archeologinių radinių.

Nuo projekto pradžios į jo svarstymus yra įtraukti paminklosaugininkai, senamiesčio saugotojai, UNESCO. Darbų eigą ir visus su jais susijusius sprendimus žadama viešinti ir festivalio interneto svetainėje.

Dabartiniais skaičiavimais, investicijos į projektą sieks 335 mln. eurų.

Programoje – lietuvės

Paskutinė H.Rabl-Stadler darbo festivalyje diena – gruodžio 31-oji. Ji jau išdalijo kolegoms per prezidentavimo dešimtmečius sukauptas knygas, kompaktinius diskus, netgi vakarines sukneles ir kelionėse gautas dovanas. Prieš pandemiją festivalio reklaminiai turai buvo pasiekę piką – prezidentė su palyda pristatyti renginio vyko net į Kiniją, Pietų Korėją ir JAV.

Iki pat paskutinės darbo dienos festivalyje H.Rabl-Stadler bendravo su rėmėjais, rūpinosi šventės biudžetu, kad būtų įgyvendinta dar jos vadovaujamos komandos sudaryta kitų metų festivalio programa.

Kai ji pradėjo dirbti festivalyje 1995-aisiais, rėmėjų lėšos siekė tik pusantro milijono eurų, o jai geriausiais metais pavykdavo surinkti beveik 12 mln. eurų.

Kitų metų festivalis per 45 dienas (liepos 18 d.–rugpjūčio 31 d.) pristatys 174 renginius 17-oje scenų. Festivalį pradės italų garsenybės Romeo Castellucci režisuota Belos Bartoko opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliks lietuvių sopranas A.Stundytė.

Antroje operos premjeroje – Giacomo Puccini „Il trittico“ („Triptikas“) – net tris pagrindines veikėjas įkūnys A.Grigorian.

Festivalyje debiutuos Lietuvoje puikiai žinoma dramos režisierė Yana Ross. Ji režisuos provokuojančią Arthuro Schnitzlerio pjesę „Reigen“.

Pasak festivalio meno vadovo M.Hinterhäuserio, kol kas sunku prognozuoti, ar visus sumanymus pavyks įgyvendinti, bet rengėjai neketina pulti į pesimizmą.

Renginį pavertė prestižiniu ir pelningu

H.Rabl-Stadler Zalcburgo festivalio prezidentė buvo 9837 dienas. Per tą laiką ji dirbo su 5 festivalio meno vadovais: G.Mortier, Peteriu Ruzicka, Jürgenu Flimmu, Alexanderiu Pereira ir M.Hinterhäuseriu.

Jos eros pradžioje festivalio biudžetą sudarė vos 38 mln. eurų, o atsisveikinant su festivaliu, net siaučiant pandemijai, jis siekė beveik 67 mln. eurų.

Pandemijos metais valstybė festivaliui skyrė po 18,8 mln. eurų, o H.Rabl-Stadler darbo pradžioje – vos 10 mln. eurų.

Paties festivalio uždirbtos lėšos per pastaruosius 26 metus svyravo tarp 68 proc. ir 74 proc. 2020 m. jos sudarė 55 proc. biudžeto.

Daugiausia įplaukų už bilietus – 31 mln. eurų – gauta 2018–2019 m., mažiausiai – 8,7 mln. – 2020 m.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: gynybos svarba – ar Lietuva gali atsipūsti?