Atsitokėkime – neremkime režimo pirataudami

Suklaidinti internete siaučiančių piratų, galime net nesusivokti, kad žiūrėdami filmus nelegaliose platformose tiesiogiai remiame agresiją vykdančius režimus. Būtent Rusijos invazija į Ukrainą priminė žinomą, bet primirštą tiesą – piratavimas pažeidžia ne tik autorių teises, bet ir gali nesuuodžiamai remti valstybes-agresores.

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas V.Simanavičius.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas V.Simanavičius.<br> Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytas Simanavičius, Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas

Mar 1, 2022, 10:21 AM, atnaujinta Mar 1, 2022, 10:41 AM

Prie jų izoliacijos bei silpninimo visgi gali prisidėti kiekvienas – svarbu tik suvokti, kad turime kliautis vien vakarietiškais darbo metodais ir vertybėmis.

Internetiniai piratai atplaukia iš Rusijos

Karas Ukrainoje keičia požiūrį į piratavimą internete. Anksčiau nelegalaus turinio platinimas daugiausia buvo siejamas su autorių teisėmis, bet šiandieniniame kontekste galima įžvelgti naujų atspalvių. Rinkdamiesi nelegalų turinį darome paslaugą Rusijai, nes internetiniai piratai atplaukia būtent iš ten.

Daugelio nelegalių piratinių tinklalapių ištakos, INAC stebėjimais, prasideda būtent Rusijoje. Pavyzdžiui, vieno didžiausio nelegalių filmų tinklalapio Lietuvoje IP adresas šiuo metu yra pasiekiamas būtent Rusijoje.

Galiausiai, žiūrėdami IPTV tipo televizijas taip pat atsiremiame į Rusiją ir šiuo visam pasauliui sunkiu laikotarpiu remiame ne ką kitą, o Putino režimą. Piratinis turinys prilygsta Maskvos skleidžiamai dezinformacijai – abiem atvejais laimi ne Vakarai, o Rytai.

Ypač daug filmų kopijų pirmiausia atsiranda būtent rusiškuose tinklalapiuose rusų kalba ir tik vėliau yra pastebimi Lietuvos rinkoje plaukiojančių piratų. Imdami nelegalų turinį iš rusų jie jau savaime skatina šalies agresorės klestėjimą.

Pavyzdžiui, kino šedevras „Izaokas“ pirmiausia buvo nutekintas į Rusijos tinklalapius ir tik po to pasiekė Lietuvos piratus. Tokia veiksmų grandinė atskleidžia, kad galiausiai prie Rusijos tinklalapių klestėjimo prisideda nieko nenutuokiantis nelegalų turinį vartojantis asmuo. Norėdami izoliuoti Rusiją privalome atsispirti internetinių piratų vilionėms.

Jeigu norime, kad mūsų valstybė klestėtų, privalome rinktis tik legalius ir oficialius šaltinius, tinklalapius. Dabartinėje akivaizdoje tiek verslas, tiek kiekvienas žmogus turi nuspręsti: ar rinktis legalų turinį ir puoselėti vakarietiškas vertybes, ar šokti pagal piratų dūdelę ir padėti tiems, kurie bet kada gali mus užpulti.

Ne visi žiūri į Vakarus

Svarbu pabrėžti ir tai, kad piratų pinklių saugotis ir vengti turi ne tik nelegalaus turinio vartotojai, bet ir įvairūs Lietuvos verslai. Neatsakingai pasirinktos reklamos platformos gali lemti ne tik dalies kapitalo iškeliavimą į kitą šalį, bet ir netyčinę režimo, pavyzdžiui, Rusijos, paramą.

Pavyzdžiui, viena iš Lietuvos telekomunikacijos rinkos lyderių dar ir dabar reklaminę medžiagą pateikia nelegaliame, galimai su Rusija susietame, filmų tinklalapyje. Žinant dabartinį kontekstą toks faktas visiškai neatliepia vakarietiškų vertybių.

Būtų galima svarstyti, kad reklamos davėjas nežino, kur puikuojasi jo reklama, bet, deja, realybė yra kitokia – reklamos davėjas žino, kur yra pateikiama jo reklama ir kokią rinką ji pasiekia. Stebėdami įvykius Ukrainoje turime suvokti, kad nebegalime sau leisti dirbti nevakarietiškais metodais ir taip siekti vertybes paminančio pasipelnymo.

Kadangi verslai žino, kur dedamos reklamos, čia jau susiduriame su moralės ir vertybių faktoriumi. Jei reklama piktybiškai, siekiant savanaudiško pasipelnymo, pasirodo neaiškiame tinklalapyje, tai reiškia, kad pinigai už reklamas nueina ir į kitas šalis, įskaitant ir Rusiją.

Dirbti kasdien, o ne tik ištikus krizei

Lietuvoje vis dar trūksta informacijos apie tai, kas yra legalus turinys, o kas ne. Tai ypač aktualu šiandieniniame kontekste, kai mus pasiekia vis daugiau dezinformacijos. Būtent todėl turime daug ir garsiai kalbėti, kad piratinis turinys yra nepriimtinas. Tik iniciatyvos ir veiksmai gali daryti pokyčius.

Lietuvos rinkoje šiuo metu esame suskaičiavę 115 nelegalių tinklalapių, iš kurių net 32 veikia IP adresu. Lygiai prieš metus tokiu būdu buvo pasiekiama tik 19 piratinių tinklalapių. Tai reiškia, kad blokavimas ir kiti kovos su piratais metodai nelabai veikia – piratai gana lengvai jas apeina. Visgi vienas geriausių kovos būdų – visuomenės supratingumas ir nelegalaus turinio atsisakymas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.