„Reikia dar gerokai pagalvoti, ką griauti, ko negriauti“, – trečiadienį BNS sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.
Jo teigimu, į Kultūros vertybių registrą įrašyta per 150 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų.
V. Bezaras pabrėžė, kad pagrindinis saugojimo objektas yra pati karių palaidojimo vieta. Saugoti, prižiūrėti, tvarkyti karių kapus Lietuva įsipareigojo pasirašydama ir 2000 metais ratifikuodama Ženevos konvenciją, tačiau tai, kas ten gali būti saugoma, o ko neturėtų būti, valstybė sprendžia pati.
Kultūros ministro tvirtinamas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašas nustato kriterijus, kas laikoma vertingąja savybe, kas ne. Tai lemia, kas patenka į Kultūros vertybių registrą, o kas nepatenka.
„Tos palaidojimo vietos labai skirtingos: vienose labai saikingai ir tikrai su pagarba įamžinti palaidojimai, kitose bandyta įdėti agresiją keliančių skulptūrų, tarybinių laikų atributų, vėliavų, automatų ir kitų dalykų“, – teigė KPD vadovas.
„Visų tų vietų vertingosios savybės nustatytos. Kai kur labai glaustai surašyta, kad saugomi, pavyzdžiui, grupiniai kapai, memorialinės lentos, takų sistema, mažosios kraštovaizdžio architektūros formos. Kitur įdėta, kad betono paminklas – karys su vėliava. Turime įvairiausių postamentų, pavyzdžiui, priklaupusio kario figūra ir pan.“, – pasakojo V. Bezaras.
Anot jo, vietos bendruomenės, savivalda turi teisę įvertinti ir kreiptis dėl vieno ar kito objekto, jo vertingųjų savybių buvimo registre tikslingumo, mat karių palaidojimo vietos paprastai yra vietinio reikšmingumo lygmens.
„Yra skulptūrinių kompozicijų, kurių tikrai negalima asocijuoti su karu, jos – tiesiog simbolizuojančios netektį ir turinčios meninę vertę. Galiu paminėti tokias, kaip Kauno karių kapinėse, Šilutėje. Bet yra ir primityvių, standartinių kompozicijų, išlietų iš betono penktojo dešimtmečio pabaigoje ar šeštojo pradžioje, ypač mažesniuose miesteliuose. Ten visko matome – ir agresyviai nusiteikusį karį, ir automatą, ir tarybines vėliavas“, – BNS sakė KPD direktorius.
Anot jo, departamentas parengs visų objektų apžvalgą, taip pat kitą savaitę pateiks minėto aprašo pataisas, kokiais kriterijais remiantis objektas įtraukiamas į Kultūros vertybių registrą.
V. Bezaro teigimu, jeigu tarp kriterijų bus nurodyta, kad vertingąja savybe negali būti laikomi ženklai, kurie propaguoja karą, agresiją, totalitarinės valstybės simbolius, tokie objektai vietos bendruomenės, savivaldos prašymu būtų iš naujo svarstomi vertinimo tarybų ekspertų ir galėtų būti išbraukti iš Kultūros vertybių registro.
Šiuo metu galiojančiame dokumente numatyta, kad sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojamos nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos, herbai, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas, sovietinis kūjis ir pjautuvas, sovietinė penkiakampė žvaigždė, nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai, už okupacinių režimų vykdytas represijas atsakingų asmenų atvaizdai.
Tačiau taip pat numatyta, kad šie reikalavimai negalioja kapinėms ir palaidojimo vietoms.
Vis dėlto V. Bezaras teigė, kad sprendžiant dėl sovietinių karių paminklų, monumentų griovimo reikėtų neskubėti ir apgalvoti, kiekvieną žingsnį.
„Kartais didelės emocijos gali įžeisti tam tikrą grupę žmonių. Galvokime, kad tose kapinėse palaidoti ne tik rusų tautybės ar dabartinės Rusijos teritorijos piliečiai, bet ir ukrainiečiai, Kaukazo kitų tautų atstovai. Jiems šis atminimas labai svarbus“, – sakė jis.
„Nereikėtų tyčiotis iš pačio palaidojimo fakto ar priimti drastiškų sprendimų“, – pabrėžė KPD vadovas.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir paaiškėjus apie šimtus išžudytų civilių gyventojų, Lietuvoje kyla iniciatyvų nugriauti daugiausia karių kapinėse esančius paminklus Raudonosios armijos kariams, žuvusiems Lietuvos teritorijoje per Antrąjį pasaulinį karą.
