STHLM DANS – tai naujas tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis, šįmet pavadintas „Pradžia“. Jo renginiai vyksta gegužės 4–14 d. visame Stokholme. Pagrindinis šio festivalio tikslas – perkelti šokį į naujus kontekstus, sukurti naujų galimybių įvairiems šokio menininkams pristatyti savo kūrybinius formatus ir drąsias idėjas.
„Vienas iš festivalio STHLM DANS tikslų – sukurti tvaresnius autorinio šokio kūrinių mainus tarp Švedijos ir kaimyninių šalių, o dialogo su Lietuva plėtojimas svarbus jau nuo pačios pradžios, nes tarptautiniai mainai yra jo DNR dalis“, – sako festivalio meno vadovė Marie Proffit.
Festivalio STHLM DANS komanda pradėjo dirbti prie šio projekto 2021 m. pradžioje, dar per pandemiją, ir iškėlė sau uždavinį pritraukti į Stokholmą naują auditoriją bei pristatyti daugiau šiuolaikinio šokio naujose miesto erdvėse. Taip pat ieškota atsakymų į klausimus: kaip būtų galima paskatinti kūrybinį bendradarbiavimą tarp šokio institucijų, muziejų ir kitų organizacijų, kaip pabandyti sukurti tvaresnį šokio programavimo būdą Stokholme, Švedijoje ir gretimuose regionuose, kaip galime parodyti, kad šiuolaikinis šokis yra aktualus visiems?
Tad šiemet pirmajame, bandomajame festivalyje išmėginami įvairūs formatai ir idėjos. Festivalio programoje pristatoma 10 skirtingų kūrinių – atliekami muziejuose, miškuose, autobusų stotelėse ir scenoje, jie skirti įvairaus amžiaus bei jautrumo žiūrovams. Jau dabar tikimasi, kad kitais metais bus galimybė plėsti bendradarbiavimo tinklą Stokholme ir aplink jį, kad mieste pasklis daugiau šokio spektaklių, skirtų platesnei publikai.
Lietuvių spektaklis „Theo“ vyko priešais Karališkąjį dramos teatrą (jame dirbo ir kūrė legendinis režisierius Ingmaras Bergmanas) esančioje miesto judriausioje autobusų stotelėje, o „Workpiece“ buvo rodomas šio teatro priešingoje pusėje esančiame scenos menų muziejuje. Publikos gausa ir šiltos reakcijos per spektaklius, atrodo, įtikino festivalio organizatorius, jog šią prasmingą misiją verta tęsti ateinančiais metais.
„Lietuvos šokio scena yra turtinga ir ryški, čia galima rinktis iš daugybės nuostabių atlikėjų. 2021 m. pradžioje užmegztas dialogas su Lietuvos šokio informacijos centru ir jo direktore Gintare Masteikaite buvo būtinas norint identifikuoti menininkus, kurie atitiktų festivalio vizijas. Luko Karvelio „Theo“ labiausiai mus sudomino tuo, kad jo atlikimo metu publika gali būti arti arba stebėti iš tolo; jis subtiliai trikdo mūsų naudojimąsi viešąja erdve. Tai sukuria erdvę netikėtumui mūsų pernelyg reguliuojamoje miesto aplinkoje ir kelia mums klausimų: ar tranzitinė vieta gali tapti kūrybinės raiškos erdve? Kaip choreografinis kūrinys keleivių laukimo laiką gali paversti laikina ir netikėta sąveika? Įtraukdamas priklausomybės ir priklausomybių klausimą, jis siūlo pažeidžiamumo ir žaismingumo erdvę Stokholmo keleiviams ir praeiviams“, – įspūdžiais dalijasi festivalio STHLM DANS meno vadovė Marie Proffit.
Muziejuje „Scenkonstmuseet“ gegužės 7–8 d. pristatytas Anos Marijos Adomaitytės ir Gautier‘o Teuscher‘o darbas „Workpiece“. Kūrinyje pateikiamas humoristinis ir aštrus kūno vaizdas – kūno, dirbančio kapitalistinėje greitojo maisto restoranų aplinkoje. Ana Marija pasinaudojo savo pačios patirtimi ir surinko kitų greitojo maisto darbuotojų įspūdžius. „Scenkonstmuseet“ muziejaus kontekste pademonstruotas kūrinys yra įrodymas, kad mūsų kasdieniame ir darbiniame gyvenime esama savitos choreografijos: tai ir režisūra, ir atlikimas. Kiek mes formuojame savo darbą, o kiek jis formuoja mus? Esant dabartiniam darbo vietos skaitmeninimo ir robotizavimo klimatui, „Workpiece“ mums primena apie darbo procese dalyvaujančio kūno žmogiškumą.
